Portalai į kitus pasaulius

Vakar apie dvyliktą valandą nakties aplink mūsų balkoną Nidoje susirinko visas choras kačių ir kniaukė, stūgavo, dainavo. Taigi, gavom tryliktą dieną penktadienį, pilnatį ir kates. O šiandien šitą simpatišką raganėlę gavau dovanų, atskrido nuo Raganų kalno papėdės. Tobula😊

Dienos skrieja beprotišku greičiu. Turiu nustatytą terminą iki kurio privalau parašyti Aivi. Po jos nekantrauju griebtis Gundės. Jaučiu, kad mano vidus nenurims, kol šios istorijos neištrūks iš manęs į laisvę. Ponas Rašytojo Blokas tuos planus gali pakoreguoti, nes jau turėjau didžiąją dalį būti padariusi, tačiau dar neprarandu vilties, kad vis tik suspėsiu su Aivi iki rugpjūčio.

Šį rytą po pusryčių mano vyras išlėkė į orientacinio bėgimo varžybas. Praleis ten visą pusdienį. Prieš išeidamas labai rūpinosi prigalvoti man užsiėmimų, kad tik nebūtų nuobodu😊 Vis bandau paaiškinti, kad aš galiu likti ne keturioms valandoms, bet keturioms dienoms, jei tik turiu kompiuterį ar sąsiuvinį su parkeriu, ir man nebus nuobodu. Priešingai, bet kokia pertrauka, kai lieku viena su savo mintimis, yra labai sveikintina ir naudinga. Per keturias valandas aš vos spėsiu įsivažiuoti su rašymu. Nežinau, ar iki galo savo vyrą įtikinau. Bet kuriuo atveju, jo rūpestis mielas (ir truputį erzinantis, tačiau susierzinti dėl dėmesio yra žmonos pareiga😊)

Rašytojai yra labai skirtingi, visiems reikia kitokių sąlygų kūrybai. Štai Brandonas Sandersonas sako, kad jei turi apie tris valandas, jam reikia bent valandos, kad įeitų į tą būseną, kai mintys liejasi laisvai, kai visas pasineria į savo rašymą istoriją. Jei tuo metu kas nors pertraukia ar užkalbina, minčių srautas nutrūksta ir tenka viską pradėti iš naujo. Man yra panašiai. Jei kas nors pertraukia, kai esu jau įsijautusi į savo istoriją, nuotaika sprogsta lyg muilo burbulas, grįžtu į kasdienybę, rūpesčius ir darbus. Jausmas nėra malonus. Įsivaizduokite – esi Airilė, jauna raudonplaukė ragana, kuri vaikšto po trylikto amžiaus pilį. Tave supa pilyje gyvenantys žmonės, apsirengę senoviniais drabužiais. Tu matai lakstančias savo seseris raganaites ir svajoji apie patrauklų juodaplaukį gretimos pilies kunigaikštį. Ir BUM, kitą sekundę tu Auksė, kuri turi atsakyti, ar šaldytuve yra graikiško jogurto, ir jei nėra, tai kada bus.

Atsakai, jogurto bus po kelių valandų, kai važiuosi į parduotuvę. Tada grįžti į tryliktą amžių. Jau mintyse išryškėja to gražaus kunigaikščio rudos akys ir juodas žirgas, ir vėl BUM, ar galėsi nuvežti siuntas į paštą, jei jau važiuosi į parduotuvę. Galėsiu, truputį vėliau.

Vėl į tryliktą amžių, dabar aplinka ne tokia ryški, dingo detalės, romantiška nuotaika išblėso. Junti, kad jau ne tiek ilgiesi to kunigaikščio, kiek jis tave erzina. Jau mieliau eitum pasivaikščioti į tankų supantį mišką, toliau nuo visų. O gal nebloga mintis – žaluma ir ramybė, vaistiniai augalai, miško dvasios. Miško ežerėlyje gyvena undinės, o pelkėje kas? Pelkiniai? Velniai? Juk tikrai ne raganos? BUM, ar aš kartais nemačiau to mėlyno džemperio, ar jis jau išskalbtas, ar dar ne?

Toks šokinėjimas tarp pasaulių nėra malonus ir gerokai vargina. Nelieka pastovios kūrinio nuotaikos. Po kiek laiko norisi pasiduoti, užversti nešiojamą kompiuterį ir eiti tvarkyti kasdienių reikalų. Tačiau tryliktas amžius iš galvos niekur nedingsta, kirba, vilioja. Durys į jį lieka praviros, todėl taip ir lauki, kada galėsi pro jas prasmukti.

Vėlgi, neseniai girdėta mintis. Niekas negali paneigti, kad kai kurie dalykai, egzistuojantys tik mūsų galvose, yra realūs. Pavyzdžiui, meilė, viltis, nuoskaudos, mūsų požiūris į santykius, darbą, savo šalį. Taip ir sukurtos knygos priklauso tiems dalykams, kurie yra tik galvose, bet tuo pačiu priklauso realybei. Nes sukurtos istorijos paveikia mūsų realųjį fizinį pasaulį. Viena eilutė iš biblijos „nepaliksi kerėtojos gyvos“ tūkstančiams moterų kainavo gyvybę. „Penkiasdešimt pilkų atspalvių“ paveikė ne vienos poros intymų gyvenimą. Haris Poteris sukūrė ištisus verslus.

Sukurta realybė persipina su fiziniu pasauliu ir jį keičia. Todėl visi diktatoriai iš karto pertvarko ir cenzūruoja bibliotekas. Todėl meilės romanai visuomenę gąsdina. Todėl knygų rašymas taip vilioja.