Brangus Grimuarai!
Šiandien buvau Raganų muziejuje. Seniai svajojau ten nukeliauti ir, kadangi šiandien šiaip ar taip visa diena ant ratų, pasinaudojau proga ir nuvažiavau į Pačkėnus.
Raganų muziejaus įkūrimo istorija ir paprasta, ir įkvepianti. Anksčiau Pačkėnuose buvo pradinė mokykla, kurią, kaip daugelyje kaimų, panaikino. Liko tuščias pastatas. Bendruomenė galvojo, ką su juo nuveikti. Gal įkurti skarų muziejų? Taip jau nutiko, kad tame pačiame kaime gyvena raganų ir naminukų kūrėja Judita Krutoguz. Ji ir pasiūlė Raganų muziejaus idėją. Muziejaus vadovė Loreta Mikalauskienė su entuziazmu ėmėsi šios idėjos.
Kai paklausiau, ar Raganų muziejaus idėja sulaukė kokio nors pasipriešinimo, muziejaus vadovė tik šypsojosi: visa bendruomenė labai palaiko.
Pats muziejus įkurtas labai kūrybingai, su apgalvotom detalėm, noru nustebinti ir panardinti į pasaką. Tikriausiai ir pats mokyklos pastatas sąlygoja, kad visa patirtis labiau skirta vaikams. Tai nemuziejiškas muziejus, žinoma, yra eksponatai, tačiau jie neaprašyti, nesuskirstyti, nes viskas ten yra skirta ne mokytis, o patirti. Užkurti vaizduotę, pabūti magiškoje erdvėje, sugalvoti norą, pasėdėti ližės kėdėje. Kaip užsinorėjau tokios kėdės! Ji tokia patogi, įdomi, graži. Deja, iš toli – net iš Afrikos.
Be eksponatų apžiūrėjimo ir pasakojimų dar yra edukacijų kambariai, kuriuose galima gaminti suvenyrus, papuošalus, šiaudines lėlytes, austi žolelių kilimus. Galima įsigyti priruoštų žolelių, obuolinio sūrio skanėstų, užtepų. Siūtų raganėlių, naminukų, šluotų, austų kilimėlių ir dar daug ko.
Pasakojimai ir edukacijos atskleidžia raganų susijungimą su gamta, moters atliekamus darbus ir kūrybą. Viename iš kambarių stovi didžiulės staklės! Išmanios, su tokiomis buvo galima išausti gražiausius raštus ir taip austi mokančios audėjos buvo bagotos.
Visame pastate tvyro magija. Pati tikriausia, nuo kurios apsąla širdis. Nenaudojamą pastatą bendruomenė kūrybiškai pavertė traukos centru. Su knygų pristatymais važinėju po daug kaimų, matau visur panašią situaciją – apleisti mokyklų pastatai tampa gigantiškais, depresiją keliančiais vaiduokliais. Pačkėniškiai savo pastatą nudažė linksmais piešiniais. Per visą dviejų aukštų sieną dailininkas nutapė paveikslą, kuriame tarp raganų ir medžių išmaniai paslėpė keturiolika katinų. Kodėl ne trylika? Nes dailininkas pareiškė, kad trylika būtų banalu😊 Muziejaus „suvenyrų parduotuvėlė“ suteikia bendruomenės nariams užsidirbti. Čia organizuojami renginiai ir šventės. Muziejaus vadovės entuziazmas ir kūrybiškumas užkrečia ir žavi. O raganų kūrėja Judita kuo puikiausiai išgyvena iš savo mylimos veiklos – siūti raganas.
Šiandien važiuodama ilgą kelią klausiau rašytojų interviu – Stephen King, R. R. Martin, J.K. Rowling. Siaubo ir fantastikos rašytojai. Labiausiai man įstrigo viena mintis – kad ir apie ką būtų knyga, raganas, vampyrus, drakonus, ateivių laivus ir t.t. vis tiek svarbiausia rašyti apie žmones, jų jausmus, siekius, sunkumus ir pergales. Raganų muziejuje ši mintis buvo kuo puikiausiai patvirtinta.
Tavo Lavisa
