Brangus Grimuarai!
Nuo amžių aušros žmonės siekė suvokti ryšį tarp žmogaus ir gamtos, tikrąsias įvykių priežastis, atskleisti gimimo, gyvenimo ir mirties paslaptis. Būtent šie siekiai galiausiai nuvedė į magijos paieškas.
Neišvengiamai, magija yra glaudžiai susijusi su gamta. Žemė, vėjas, vanduo ir ugnis buvo ypač svarbūs ankstyvaisiais laikais, kaip ir saulės patekėjimas ir laida, mėnulio fazės, metų laikai, gyvūnai ir augalai, kurie pasirodo tam tikru metu.
Daugelyje visuomenių magija buvo iš tiesų susijusi su religija. Juk malda ir yra paprasčiausia magijos forma – pasitelkdami dieviškąjį įsikišimą mes norime pasiekti tam tikrų pokyčių savo gyvenime.
Ir šiais laikais turime daug ritualų, kurie yra tam tikros magijos formos (kad ir sugalvoti norą ir užpūsti žvakutę ant gimtadienio torto). Anksčiau daug panašių ritualų buvo skirti pagausinti derlių, visos bendruomenės į tai įsitraukdavo. Tai ir yra esminis niuansas – jei praktikuojama magija yra priimtina bendru sutarimu, tada ji yra laikoma teigiamu dalyku. Jei magija atliekama slapta ir peržengia visuomenės užbrėžtas ribas, ji laikoma blogiu.
Raganystės praktikavimas buvo giliai įaustas į senąjį pasaulį. Dažnai magija gyvavo atskirai nuo religijos, tačiau kai kuriose visuomenėse, pvz., egiptiečių, graikų, magija buvo glaudžiai susijusi su religija. Senasis pasaulis neturėjo tokios griežtos takoskyros tarp žinomo ir nežinomo, tarp mokslo ir tikėjimo, kokia yra dabartiniais laikais. Gamta, žmonės, dievai ir magija buvo neatsiejami vieni nuo kitų.
Pasaulyje, kuriame buvo daugybė dievų ir dvasių, gerų ir blogų (tačiau niekada atstovaujančių prigimtiniam blogiui), raganos buvo svarbios tarpininkės tarp žmonių ir dievų. Tačiau kai įsigalėjo vienintelis Dievas, magija, raganystės ir raganos buvo priskirtos Blogiui. Kai kurie graikų ir romėnų rašytojai, pvz., Ovidijus, ir menininkai pradėjo vaizduoti raganas kaip senas atsiskyrėles, taip sukurdami ir dabar gajų stereotipą. Kai krikščioniškas pasaulis paskelbė raganoms karą, jie apsiginklavo pasiimdami tam tikrus aspektus iš tokių kūrinių.
Didžiausi raganų persekiojimai baigėsi aštuoniolikto amžiaus pradžioje. Tačiau po šimtmečių persekiojimų ir genocido, raganystės idėjų nepavyko ištrinti. Jau devynioliktame amžiuje vakarų pasaulyje vėl kilo didelis susidomėjimas okultizmu ir magija, tai nuvedė į moderniąją raganystę, kurią turime šiomis dienomis.
Ir dabar, Grimuarai, lieku su mintimi, kad ginklais ir propaganda yra sunaikinamos tautos, kalbos, ištrinami dievai. Tačiau raganų, kurios, atrodo, tebuvo atsiskyrėlės moteriškės, išnaikinti nepavyko. Raganos gyveno visame pasaulyje, skirtinguose žemynuose, skirtingose tautose, nebendraudamos viena su kita, tačiau jos užsiėmė panašiais dalykais. Dabar jos nesislepia (yra ir tokių, kurios praktikuoja slapta), todėl galime matyti, kad jų daugybė visame pasaulyje. Dvidešimt pirmame amžiuje, kai turime tiek daug informacijos apie viską.
Raganos gyvuoja dešimtis tūkstančių metų.
Ir vis dar sakoma, kad jos netikros 😊
Tavo Lavisa
