Brangus Grimuarai!
Kartais rašydama apie raganas arba pasakodama žmonėms pajuntu, kad noriu jas pavaizduoti labai geromis. Tokiomis, kurios savo galias naudoja tik geram tikslui, rūpinasi gamta ir gyvūnais ir panašiai. Juk jos negalėtų daryti blogų dalykų, nes kuo puikiausiai suvokia karminius mazgus, skolas ir energetikas, tiesa?
„Ar pati tuo tiki?“
Ne, Grimuarai, netikiu. Net nuo seniausių mitų ir pasakų raganos nebuvo geruolės. Dažniausiai jos užsiima savo reikalais, gali padėti paprašytos. Jei pačios nusiteikę padėti. Yra ir juodųjų raganų, kurios praktikuoja tokią magiją, apie kurią net galvoti nenoriu. Tačiau net geriausia ragana įsiutusi gali būti pavojinga.
Mano knygose kartas nuo karto išlenda „gerųjų“ ir „blogųjų“ raganų susikirtimas. Labai stipriai toks susikirtimas turėjo įvykti knygoje apie Vėjūnę. Mano galvoje ta knyga turėjo svyruoti ant pavojingos juodosios magijos ribos. Todėl sustojau ją rašyti. Nebuvau pasirengusi nerti taip giliai. O jei ir būčiau įnėrusi, greičiausiai ten būtų tiek simbolikos, kuri vargu ar būtų lengvai suprantama. Panašiai kaip mano vaiko rodomos pantomimos, kurias turiu atspėti. Kartais pavyksta labai lengvai, kartais jis susikuria labai konkretų vaizdinį galvoje ir įminti sunkiau. Tada jis pyksta „Taigi taip lengva, aš net matau!” Abejoju, ar skaitytojai norėtų spėlioti mano šaradas.
Noriu pakalbėti apie vaizduotę. Tai yra vienas labiausiai nuvertintų dalykų žmogaus gyvenime. Ji tokia galinga, ryški ir turi mums tokią didelę įtaką, kurią mažai suvokiame. Neseniai klausydama vieno rašytojo interviu, išgirdau tokį pavyzdį. Viena moteris netikėtai surado tik vaikystėje skaitytą knygutę, kuri jai mažai be galo patiko. Ji daug metų prisiminė ryškias nuostabias iliustracijas. Nekantravo vėl ją atsiversti ir pažiūrėti taip patikusius paveikslėlius. Kokia didelė buvo jos nuostaba, kai atvertusi suprato, kad ta knyga neturi nė vienos iliustracijos! Visi vaizdai buvo sukurti jos vaizduotės.
Iš tiesų, kas yra mūsų vaizduotėje, jau egzistuoja. Vaizduotės vaizdiniai sukuria įvykio ar dalyko energetiką ir jis įgyja potencialą materializuotis. Todėl reikėtų atlikti auditą, kas iš tiesų mūsų vaizduotėje gyvena. Visa tai skamba iš tiesų magiškai, tačiau taip nėra. Viskas paprasta. Visi daiktai, kuriuos matome pasaulyje, pirmiausiai atsirado kažkieno vaizduotėje.
Tavo Lavisa
