8 diena

Brangus Grimuarai,

 

Žadėjau papasakoti apie tai, kas man nutiko pradėjus rašyti meilės romanus. Į vieną dienoraščio įrašą tikrai nesutalpinsiu visų pokyčių, tačiau pamėginsiu aprašyti bent dalį.

Svajonę tapti rašytoja ir studijuoti lietuvių filologiją įrašiau į dienoraštį dar vienuoliktoje klasėje. Tiesą sakant, svarsčiau ir žurnalistiką, straipsnių rašymas atrodė beveik idealus užsiėmimas, tačiau ta profesija reikalauja daug bendravimo, kas mano introvertiškai prigimčiai buvo didelis iššūkis. Tais laikais grožinio teksto rašymo studijų nebuvo. Tik dabar galiu to mokytis, klausau garsiausių pasaulio rašytojų paskaitų, skaitau knygas apie rašymą vien tik savo malonumui.

Štai ir šiandien klausiau garsaus fantasto Brandono Sandersono paskaitos. Įžangoje jis sako, kad, žinoma, visų svajonė yra pragyventi iš rašymo, tačiau tai pavyksta nedaugeliui. Kitiems tenka rinktis žemiškesnę specialybę ir derinti ją su rašymu. Vienos profesijos yra suderinamos lengviau, pvz., fiziniai darbai, kai galva neužimta ir joje gali suktis siužetai ir dialogai. Kiek sunkiau su tokiomis profesijomis, kaip mokytojavimas ar kompiuterių programavimas. Šie žmonės po darbo dienos dažniausiai jaučiasi protiškai ir emociškai išsekę ir sukurti uždegantį grožinį kūrinį gali būti sunku.

Aš pati dvidešimt metų dirbau mokytoja gimnazijoje, darbą derindama su studijomis universitete. Nieko keisto, kad visi tuo metu galvoje sukęsi siužetai nebuvo užrašyti. Kai užbaigiau studijas ir išėjau į motinystės atostogas su trečiu sūnumi, pagaliau mano galva pailsėjo. Prižiūrint kūdikį atsiranda daug monotoniškų buities darbų, natūralu, kad daugelį moterų tuo metu ima traukti kūryba. Taip nutiko ir man.

Sėdau prie kompiuterio su tikslu parašyti trumputę meilės istoriją. Visiškai įprastą. Neturtinga mergina sukelia automobilių avariją, yra kalta dėl prabangaus sportinio automobilio sudaužymo, savininkas reikalauja atidirbti ir, žinoma, pamažu jie įsimyli. Berašant šiame siužete atsirado raganos ir demonai, reinkarnacija ir vampyrai ir dar daug smagių dalykų. Ir, žinoma, seksas puslapiuose liejosi laisvai. Visa ši knyga pasirašė be galo lengvai ir smagiai. Nuveždavau sūnų į krepšinio treniruotę ir turėdavau valandą jo palaukti. Nusipirkdavau late su gervuogių sirupu (tai buvo vienintelis laikas gyvenime, kai gėriau tokią kavą), sėdėdavau mašinoje ir ranka į sąsiuvinį rašydavau knygą. Rašydavau labai greitai, mintys lenktyniaudavo su ranka. Vėliau vakare, užmigdžiusi vaikus, suvesdavau tekstą į kompiuterį, tuo pačiu jį paredaguodama.

Beje, vis dar rašau automobilyje, dabar jau laukdama, kol jauniausias sūnus baigs dziudo treniruotę. Tik šiuo metu jau rašau tiesiai į kompiuterį.

Taigi, pirmoji knyga atnešė kelis stebuklus. Ją parašyti buvo juokingai lengva. Leidykla ją sutiko išleisti, kai ji buvo dar neužbaigta. Parašiusi pirmą knygą neturėjau jokių soc tinklų, nedariau jokios reklamos. Kur ten, niekam nė nesakiau, kad parašiau, juk pasirašinėjau slapyvardžiu. O knyga iš karto pateko į perkamiausių topo pirmąją vietą. Tos knygos tiražas buvo pakartotas tris kartus, išleistas antras leidimas, ir jo tiražas jau pakartotas trečią kartą. Tikrai magiška knyga, jos sėkmė mane stipriai įtraukė į rašymą. Lyg kažkas iš aukščiau būtų stengęsis mane nukreipti būtent į šią veiklą.

Brangus Grimuarai, dar tik pradėjau pasakoti apie savo rašymo kelionę. Kaip ir sakiau, į vieną įrašą tikrai viskas netilps, grįšiu prie to kitą dieną.

 

Tavo Lavisa

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Fill out this field
Fill out this field
Įveskite tinkamą el. pašto adresą.
You need to agree with the terms to proceed

Rekomenduoju paskaityti