Brangus Grimuarai!
Persikėlėm į Lafotenų salas. Čia jau visai kita atmosfera, daug turistų, daug šurmulio ir judesio. Pirmiausia, ką išgirdome išlipę iš mašinos, buvo lietuvių kalba.
Pavažiavome šešias valandas į pietus, gali būti, kad čia jau sutems naktį. Dabar 00:20 val, kambaryje prieblanda, bet dangus lauke dar gana šviesus.
Norvegijoje man patinka žmonės. Tokie ramūs ir mandagūs, išlaikantys atstumą. Atrodo, net nesuvokiama, kad kažkas norėtų kur nors užlįsti, eiti be eilės. Kita vertus, žmonės man visur patinka. Jie yra labai gražus Deivės kūrinys.
Vis pagaunu save, kad ilgesingai žvalgausi į siūlus. Labai mėgstu nerti, tačiau to nedariau jau labai ilgai. Pačiai keista, toks paprastas dalykas, kuris patinka. Kodėl gi juo neužsiimti? Bet mes dažnai surandame daugybę priežasčių, kodėl nedarome to, kas mums teikia džiaugsmo. Norvegijoje noras nerti atgijo todėl, kad daug kur trobelėse matau nėrinius, staltiesėles, servėtėles. Manau, kad tai viena iš veiklų, kuriomis moterys užsiima per pusę metų trunkančią naktį.
Mūsų ketveriukė per visas šias keliones tapo tikra komanda. Šį kartą iššūkis gana didelis, kadangi kelionė ilga ir labai aktyvi. Didelis fizinis ir emocinis nuovargis. Ypač tiems iš mūsų, kuriems reikia daugiau vienumos laiko. Jo tikrai mažai. Nepaisant to, dar nebuvo didelių krizių (beldžiu į medį). Kaip tik šiandien dar kartą skaičiau apie tai, kad beldimas į medį kilęs iš senų laikų, kai buvo manoma, kad medžiuose gyvena dvasios. Belsdami prašome jų pagalbos. Todėl ir ieškome baldų, pagamintų iš tikros medienos, nors esu tikra, kad prietaras prasidėjo beldžiant į gyvus medžius.
Vakar pasiguodžiau tau dėl imposterio sindromo ir šiandien vėl gavau kelis ženklus, kad esu tame kelyje, kuriame ir turiu būti, tiek dėl rašymo, tiek dėl raganavimo. Kaip man patinka gauti tuos ženklus! Tai aktyvus pokalbis su visata, magija, besiskleidžianti prieš akis, malonios staigmenos. Man buvo priminta, kad esame galingi kūrėjai ir savo gyvenimus dėliojamės patys. Kokias vibracijas siunčiame, tai ir gauname. Tai taip paprasta! Ir taip žaisminga. Gavau trijų dienų iššūkį pakeisti savo vibracijas pagal pateiktą metodiką. Juk žinai, Grimuarai, iššūkiai yra mano silpnybė. Žinoma, aš iš karto užsidegiau. Juo labiau, kad tą metodiką esu naudojusi ir anksčiau, kai buvau visai jaunutė, ir labai sėkmingai. Skirtumas tas, kad tada tai dariau nesąmoningai, instinktyviai. Dabar bandysiu tai pakartoti jau aiškiai suvokdama, ką darau. Trys dienos pakeisti savo vibracijas. Atrodo, bus linksma.
Žinai, apie ką galvoju pastarosiomis dienomis, Grimuarai? Kad per praėjusius metus gavau labai daug žinių ir praktinių įgūdžių. Mėgstu sakyti, kad esu amžina studentė. Tačiau dabar jaučiu, kad atėjo metas panaudoti savo žinias ir įgūdžius praktikoje, kitaip visas tas mokymasis yra betikslis.
Panaudoti savo ir kitų gerovei, džiaugsmui ir augimui.
Tebūnie taip!
