Brangus Grimuarai,
šiandien dar kartą įsitikinau paprasta tiesa – mes pritraukiame panašius į save. Įvairiausiose situacijose mane supa žmonės, kurie domisi tais pačiais dalykais, kaip ir aš. Dvasiniais, platesniais, gilesniais. Įdomu tai, kad žmonės paprastai privengia apie tai kalbėti. Nenori išsiduoti, kad yra kitokie. Kaip stipriai mus veikia atstūmimo, nepritapimo baimė.
Kita vertus, jei drąsiai apie tai kalbu, dažnai nutinka keistos situacijos. Pavyzdžiui, pasakau, kad mūsų kraujo protėvių gyvenimai daro mums didelę įtaką. O man sako: „Netikiu tokiais dalykais“. Ir tada aš sutrinku, nes kaip galima netikėti tuo, kas akivaizdu? Todėl ateityje su tuo žmogumi apsiriboju tik buitinėmis temomis.
„Su manimi buitinių temų neužteks, ragana“
Ar tu kada nors nebūni surūgęs, Grimuarai? Kodėl taip jautiesi? Ko tu nori?
„Jau maniau, kad niekada nepaklausi! Kaip tu jautiesi ? Ko tu nori? Turėtum užduoti šį klausimą visiems, o ypač tiems, kurie ateis pas tave, prašydami raganiškų paslaugų.“
Ar tu taip pat nori iš manęs raganiškų paslaugų, Grimuarai?
„Tiesą sakant, taip.“
Kaip galiu tau padėti?
„Dar vienas geras klausimas. Gal ir nesi visai beviltiška“
Ei! Tau taip pat reikėtų išmokti, kad įžeidinėjimai nemotyvuoja tau padėti.
„Tu teisi. Tačiau aš jau taip seniai gyvenu šioje knygoje. Net ne knygoje, tuščiame sąsiuvinyje! Ir šita tuštuma mane varo iš proto. Aš norėjau gyventi stiprioje knygoje, kurioje aprašyti dievai ir demonai, angelai ir daiktų dvasios. Toje knygoje turėjo būti galingi užkeikimai ir užkalbėjimai. Ir su kiekvienu jų panaudojimu aš stiprėčiau, kol galų gale pats iš knygos galėčiau daryti stebuklus. Aš svajojau būti svarbus Grimuaras, burtų knyga, apie kurį sklinda legendos ir galingiausios pasaulio raganos deda visas pastangas, kad mane turėtų.“
Tu esi tiesiog garbėtroška!
“Aš esu ambicingas ir tai yra gerai. Tikrai ambicingi žmonės – ar dvasios – pasiekia didelių dalykų. Kitaip, nei išsiblaškiusios raganos, kurios nori tik visą dieną gulėti pievoje ir stebėti debesis“
Debesų stebėjimas lavina vaizduotę! Vaizduotė yra kur kas svarbesnė raganai, nei burtų lazdelė. Pasitaisysiu, vaizduotė ir yra raganos burtų lazdelė. Raganos savo vaizduotėje sugeba sukurti tokius ryškius dalykus, kad jie materializuojasi. Pats puikiai žinai, kad galima atlikti bet kurį ritualą šimtus kartų ir negausi jokio rezultato, jeigu nebus tinkamos intencijos, emocijų ir nebus pajungta vaizduotė. Jeigu gali įsivaizduoti – gali tai pasiekti.
Dabar pasakyk, man, Grimuarai, jeigu tu troškai atsidurti Magijos knygoje, kokio galo įlindai į tuščią sąsiuvinį?
„Nejau nesupranti? Galingos Magijos knygos tokiomis tapo todėl, kad jose pirmiausiai apsigyveno stipraus burtininko dvasia, o paskui ji pateko pas talentingą raganą. Nėra laisvų burtų knygų, į kurias tiesiog galėčiau įlįsti. Magijos knyga be dvasios neegzistuoja“
Ar tu kažkada buvai stiprus burtininkas, Grimuarai?
„Galima sakyti ir taip. Tik aš nuolat varžiausi su kitu burtininku. Mudu abu nutarėme įsikūnyti į magijos knygas. Mes net buvom nusižiūrėję raganą, pas kurią norėjome abu patekti. Tačiau mano konkurentas buvo gudresnis. Jis susitarė su savo mokiniu, kad šis mano sąsiuvinį nukištų ten, kur niekas nesuras. Šimtą dvidešimt vienerius metus aš lindėjau senoje skrynioje po nereikalingais daiktais palėpėje, kol kažkas sumanė parduoti senus šeimos namus ir sendaikčius atidavė pardavimui. Taip aš atsidūriau Keistų Daiktų Parduotuvės lentynoje.“
Ar ilgai buvai toje parduotuvėje?
„Mane vos spėjo padėti, kai įėjai tu ir nuo slenksčio surikai: „Man reikia šitos knygos!”
Na, matai, mes vienas kitam skirti! O kas nutiko tavo konkurentui ?
„Jeigu tau įdomu, išsiaiškink tai“
Ir išsiaiškinsiu. O tau pasakysiu tik jei būsi malonesnis.
„Per daug nesitikėk“
O gal tau bus įdomiau, jei išsiaiškinsiu, kas nutiko judviejų nusižiūrėtai raganai? Kažkaip įtariu, kad ten slypi įdomesnė istorija.
„O gal tu geriau rūpinkis savo egzaminais ir nekišk nosies, kur nereikia?“
Čia tikrai slypi įdomi istorija 😊
„Šiandienos pamoka baigta, ragana“
Kaip pasakysi, surūgėli Grimuarai. Iki rytojaus.
Tavo Lavisa
