Brangus Grimuarai!
Gailiuosi, kad į kelionę nepasiėmiau savo kortų. Ką aš sau maniau! Juk išvykom visam mėnesiui. Kalbu ne apie tas paprastas kortas, jas čia randam kiekvienoj vietoj, kurioj apsistojam. Ir dar visą lentyną stalo žaidimų. Ir ne taro kortas, turiu jas, bet dar neprisijaukinu. Juk jos skirtos nuspėti ateitį? O aš tikiu, kad geriausias būdas nuspėti ateitį yra ją sukurti. Apie svarbius dalykus dažniausiai turiu vidinį žinojimą. Kitiems žmonėms niekada nebursiu jų ateities. (Čia, aišku, likimo deivės nuoširdžiai kvatojasi).
Man trūksta mano deivės kortų. Turiu jų net kelias kalades. Arba man padovanotos simbolinių paveikslų kaladės, kuri man ypač brangi ir graži. Jos yra mano įkvėpimas ir palaikymas. Kaip turiu emocinio palaikymo knygas, taip turiu emocinio palaikymo kortas. Paprastai jas visur vežiojuosi. Būna, kad neišsiimu. Tačiau dažniausiai atsiverčiu pažiūrėti, kokia dienos korta, kokia energetika, kokius atsakymus duoda į iškilusius klausimus.
Žinau, kodėl šį kartą nepasiėmiau. Tuos pačius atsakymus galiu nuskaityti iš gamtos reiškinių ar vaizdų. Galima nufotografuoti vaizdą ir žiūrėti, apie ką jis tau kalba. Atsakymus gauti gali iš įvairiausių dalykų – arbatos lapų, kavos tirščių, akmenėlių kompozicijos, vandens upelyje tekėjimo. Kortos yra labai palengvinta priemonė, todėl ir neėmiau jų, norėjau pasipraktikuoti su kitomis priemonėmis.
Senovės žyniai ir pranašautojai, raganos ir kerėtojos žinojo, kad atsakymus galima rasti, jei žiūri į dalykus tam tikru žvilgsniu, tam tikru metodu. Kokie jie buvo išmintingi! Mokėjo trumpam išjungti racionalų protą ir išeičių paieškoti pasąmonėje. Kažkada klausiau paskaitą angliškai, kur buvo kalbama apie pranašavimą iš aukojamo gyvulio vidurių. Psichologijos mokslas dabar rado racionalų pagrindimą šiam metodui. Grimuarai, kartais mūsų mokslas man atrodo lyg paauglys, kuris kategoriškai paneigia viską, ką moko suaugusieji. Ar nepanašu, kai mokslas, kuriam vos keli šimtai metų, kalba apie visas tūkstantmečių praktikas, kurios buvo naudojamos skirtinguose žemynuose, tautų, kurios vienos su kitomis neturėjo jokio ryšio ir kategoriškai nukerta, kad tai yra nesąmonė? Tik tamsių žmonių kvailystės. O paskui, po truputį įsigilindami, mokslininkai pripažįsta, kad tos praktikos veiksmingos ir turi gilios išminties.
Taigi, vienas iš mano šios kelionės tikslų ir buvo pasipraktikuoti tą raganišką žvilgsnį į aplinką, tam, kad pamatyti tai, ko paprastai nematome, išgirsti, ko kasdienybės triukšme neišgirstame.
–
Iš Gargia perkeliavome į Tromsą. Tai jau didesnis miestas. Jaučiamės gan keistai po poros savaičių atkeliavę į civilizaciją😊 Tačiau Tromsoje netruks iššūkių, jų ir laukiu, ir baiminuosi.
Tavo Lavisa
