Brangus Grimuarai!
Šiandien švenčiam 24 metų vedybų sukaktį. Ta proga išplaukėm laiveliu į paukščių safarį – prie salos-kalno, kuri yra paukščių rezervatas. Labiausiai patiko atlantiniai mormonai, nedideli paukščiukai raudonais dideliais snapais, baltais pilvukais, juodom nugarėlėm, raudonom plačiom pėdutėm. Skrenda greitai, išskėtę savo raudonus padukus, neria kaip pingvinai ir būna po vandeniu taip ilgai, kad nesulaukėm išneriant. Laivo kapitonas rodė nuotrauką, kad pavasarį šie paukšteliai įsikasa į urvus žemėje ir ten deda kiaušinius.
Dar matėm ruonių, daug baltauodegių erelių ir pajutom tikrą šiaurinį vėją, atskriejusį nuo Arkties vandenyno. Rašant vėjų raganą teko pajusti įvairiausių vėjų, smėlio audrų, vėtrų, plėšiančių palmių lapus, o štai dabar gavome paragauti arktinio. O prie vėjo jau kurį laiką mane sekioja ereliai. Kaip švelnus draugiškas priminimas ir paskatinimas. Šį kartą priminimas buvo ledinis.
Kalbant apie raganystes mane kartais aplanko dvejonės. Raganos paprastai naudoja magiškus daiktus, tikslias nustatytas priemones savo tikslams pasiekti. Įvairių spalvų žvakes, tam tikrus kristalus, žolynus (čia jau visas atskiras mokslas), veidrodžius, nuotraukas ir t.t. Aš esu nelinkusi laikytis receptų, nei ruošdama maistą, nei tuo labiau, kurdama magiją. Kam man trupinti usnis ar per jas šokinėti, jei aš galiu viską padaryti mintimis? Bet jei nenaudoju tų priemonių, gal aš net ne ragana? Kam rinkti sudėtingus ingredientus magiškam eliksyrui, jei galima užkalbėti vandenį, arbatą ar net kavą?
Which witch iš which? klausia mano neseniai skaityta knyga apie Škotijos raganas. Kuri ragana yra kuri? Raganos gali būti skirstomos į kategorijas. Žalioji, juodoji, namų, virtuvės, kristalų, pranašautoja, ritualų ragana. Dar būna vienišos ir kovenų (raganų ratų) raganos. Ir dar būna eklektiškos raganos – tos, kurios naudoja miksą visų kitų raganų praktikų. Gal net dažnesnis atvejis, kai ragana naudoja kelias praktikas. Man šis bandymas įsprausti raganas į kategorijas yra truputį dirbtinis, tačiau yra mėgėjų sudėlioti viską į stalčiukus.
Save pavadinčiau eklektiška ragana. Naudoju truputį šio, truputį to. Tačiau daugiausiai dirbu mintimis ir energijomis, todėl sunkiau dirbti su kitais. Su žmonėmis labiau tinka tradicinis raganavimas, kai vyksta nustatyti ritualai, užpilai pagal receptus ir t.t. Jeigu jie mato atliekamą ritualą, jiems lengviau priimti tai ir magija bus veiksmingesnė.
Tačiau visai nebūtina, kad žmonės matytų ar žinotų, kas daroma, kad magija veiktų. Čia jau kerėtojo atsakomybė ir karmos reikalai, jei jis imsis veiksmų linkėdamas pikto. Prisimeni, Grimuarai, ką ištransliuoji, tau sugrįžta trigubai. Aš nematau didelio skirtumo tarp elgesio su žmogumi tiesiogiai, ar su magijos pagalba. Atsakomybė tokia pati.
Tavo Lavisa