40 diena

Brangus Grimuarai!

 

Šiandien valgiau banginio kepsnį, mėčiausi sniego gniūžtėmis (mažomis, nes sniegas kalnuose buvo labai kietas ir plikomis rankomis sunku jį paimti), o dabar rašau tau sėdėdama virtuvėje ir žiūrėdama, kaip po manim raibuliuoja Barenco jūra. Pakeitėme vietą ir dabar gyvename name, kuris pastatytas ant liepto.

Banginio mėsa primena kiaulienos kepenėles su dar ryškesniu skoniu. Man tai buvo dalykas, kurį ragavau vieną kartą gyvenime. Man patinka ragauti naujus skonius, šį kartą galiu sakyti, kad tai ne mano. Ta proga pasiaiškinome, kad banginių žvejyba uždrausta visame pasaulyje, išskyrus tris šalis – Norvegiją, Islandiją ir Japoniją. Norvegijoje galima žvejoti tik vienos rūšies banginius, tuos, kuriems negresia išnykimas.

Suomija, Norvegija vis dar medžiotojų kraštai, šiaurietiški, atšiaurių gamtinių sąlygų, pas juos visur pilna kailių, elnienos mėsos. Tik banginių mėsos patiekalas yra retas delikatesas.

Šią naktį ant mūsų terasos miegojo elnias. Terasa didelė, medinė, naujai pastatyta aplink visą namą. Apie penktą ryto prabudau nuo trepsėjimo, žingsnių. Pirmiausia įsiklausiau, ar kas iš šeimos nekeliauja iš antro aukšto į pirmą mediniais laiptais. Kai namas toks senas, medinis ir kreivas, kam nors vaikštant dejuoja visos sienos. Tačiau žingsniai buvo kitokie, dažnesni, nei žmogaus. Taip ir įtariau, kad gal bus elnias. Nulipau pažiūrėti ir tikrai, elnias lyg niekur nieko trepsena aplinkui. Pamatęs mane pabėgo. Apie šeštą vėl prabudau nuo to paties trepsenimo, vėliau jis nurimo. Nulipęs vyras nufotografavo gulintį po langu, ragų vainikas kaip krūmas švietė pro stiklą. Jau mums atsikėlus elnias dar nekartą grįžo ant terasos.

Poliarinė diena man labai patinka. Atėjus vakarui pritemsta, tačiau taip ir lieka lengvos pavakarės šviesa visą naktį, saulė lieka kaboti virš horizonto. Tiesa, dažnai vakarais apsiniaukia, saulė pasislepia už debesies, tačiau šviesa lieka. Anksčiau baiminomės, kad šviesa, mums nepratusiems, trukdys miegoti. Tačiau netrukdo, miegam labai gerai, gal todėl, kad čia vėsiau. Tik vakar užsiskaičiau knygą ir pusę pirmos nakties išlindau į lauką pasižiūrėti į prie kalno kabančią saulę. Graži vidurnakčio saulė nušvietė kalnus ir fjorde besisupantiems laiveliams suteikė magišką atspalvį.

Jaunystėje mėgau piešti, dažnai žiūrėdama į gražų vaizdą svajodavau perteikti jį ant popieriaus, tačiau visada žinojau, kad taip, kaip įsivaizduoju, nepavyks. Tas pats jausmas buvo ir kuriant eiles. Skaitant kai kurių poetų eilėraščius man norisi verkti iš gražumo, kaip sudėlioję kelis paprastus žodžius jie sugeba perteikti vaizdą neįprastu kampu, sukelti geliančius jausmus. Retkarčiais man pavyksta, tačiau dažniau lieku nepatenkinta, kad pasakiau tai ne visai tai, ko norėjau. Labiausiai savimi pasitikiu rašydama istorijas. Mane žavi tai, kad galima perduoti jausmą, mano vaizduotėje kilusį vaizdą. Rašant problema būna ne perteikime, o mano pačios jausmuose, vaizduotėje. Juk kaip galėčiau perteikti emociją, kurios tuo metu nejaučiu?

Vis dėlto, galima ir taip. Kai įlendu į savo herojų galvas ir aš pati nustoju egzistuoti. Juk tai jų istorija. Jie kalba, kaip aš niekada nekalbėčiau, elgiasi taip, kaip aš nesielgiu.

„O gal tai jie įlenda į tavo galvą, gal tavo herojės raganos pačios diktuoja savo istorijas?“

Būna ir taip, ir tokiais atvejais rašymas teikia didžiausią malonumą.

 

Tavo Lavisa

2 komentarai. Leave new

  • Visos aukštesnės būtybės mato,kaip aš ugdžiausi kantrybę, kaupdama net po keletą dienų, kad galėčiau vienu ypu „praryti” pokalbius su Gremuaru. Tai be galo įdomu, hipnotizuojančiai įtraukia, priverčia pasijusti viso to dalimi ir dar, kaifuoti nuo to skaitymo, pamirštant viską aplinkui.
    Prašau Jus,rašykite, kurkite, veskitės mus tais magiškais minčių labirintais, dalinkitės raganiškais burtais,kerėjimais ir apžavais. Ir būtinai,būtinai, karščiu alsuojančiomis scenomis.
    Ačiū, kad pažadinate ir mumyse senovės laumių dvasias ….
    🧹❤🧙‍♀️💃🧙

    Atsakyti
    • Lavisa Spell
      2024-07-11 7:20

      Lina, ačiū, kad skaitote! Ir kad parašėte, man tai labai svarbu! Senovės laumių dvasios intriguoja, tačiau šiuolaikinės taip pat labai stiprios ir žavios 😉

      Atsakyti

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Fill out this field
Fill out this field
Įveskite tinkamą el. pašto adresą.
You need to agree with the terms to proceed

Rekomenduoju paskaityti