Brangus Grimuarai!
Kas galėjo pagalvoti, kad suomiai tokie prietaringi? Praėjusią naktį leidome Aurora village poilsiavietėje (beje, Aurora pastaruoju metu mane dažnai lydi). Poilsiavietė vidury miškų, nameliai iš tamsaus medžio, prie kiekvieno stovi graži raganiška šluota. Nors imk ir skrisk. Tų namelių ir šluotų vaizdas man buvo toks gražus, galvoju, susirasiu tryliktą namuką ir nufotografuosiu. Ir žinai, ką? Nėra ten trylikto namuko. Yra 12+1 namelis! Pokštininkai suomiai.
Šiandien lankėmės Siida samių gyvensenos muziejuje. Samiai (arba lapiai) – Skandinavijos vietiniai gyventojai, turintys unikalią kultūrą. Jie buvo klajokliai, keliavo paskui elnių kaimenes. Tie elniai! Čia jų tiek daug, miške, greitkeliuose, netgi miestuose ramiai sau ganosi pievelėse tarp pastatų.
Įsiminiau kelias mintis iš muziejaus, kurios man suskambėjo ir senosios Baltų kultūros kontekste.
„Sakoma, kad senieji samiai nepaliko pėdsakų. Žinoma, jie paliko, tačiau tie pėdsakai yra po jų ainių oda. Kūnas prisimena tai, ko smegenys negali. (Jalvvi Niillas Holmberg)“ Ši citata mane įkvėpė. Aš taip atkakliai ieškau senųjų baltiškų raganų pėdsakų, tačiau sunku rasti. Greičiausiai todėl, kad ieškau ne ten. Reikėtų atsigręžti į save, palįsti po savo oda, pažiūrėti, ką pasąmonė prisimena.
Pagal senųjų samių pasaulėžiūrą, krizes bendruomenėje ar kaime sukelia suardyta pusiausvyra tarp fizinio ir dvasinio pasaulio. Tokiu atveju genties šamanas ieškodavo atsakymų, kaip išspręsti iškilusią problemą. Tam jis įeidavo į transo ar sapno būseną, kurią pasiekti padėdavo šamaniškas būgnas. Įėjus į būseną, šamano siela palikdavo kūną ir įgaudavo dvasinio gyvūno formą. Tai galėjo būti lašiša, paukštis, elnias, šamanas galėjo skrieti kaip vėjas virš medžių viršūnių ar keliauti po žeme.
Vėlesniais metais, šamaniškam būgnui buvo suteikiama daug interpretacijų. Buvo manoma, kad ženklai ant būgno yra velnio astronominis ar geografinis žemėlapis, dvasinė kelionė pavaizduota paveikslėliais arba pagoniški užrašai. Šamanas visada ieškodavo sprendimų bendruomenės labui, niekada savo paties naudai. Šamanai buvo atsakingi už bendruomenės gerbūvį.
Paplitus krikščionybei, bažnyčia naikino visus senosios religijos pėdsakus, šventvietes ir šamaniškus būgnus.
„Pagaliau parašei kažką panašaus į raganišką dienoraštį“
Jaučiuosi įkvėpta, Grimuarai! Šiandien ryte vaikščiojau po mišką, o virš mano galvos ilgą laiką skraidė vanagas ir klykavo. Ar žinai, kad apie raganą, gebančią įsikūnyti į vėją ir šamaną, dvasia skraidantį paukščiu, aš jau aprašiau Airilėje? Pačiai šiurpuliukai bėgioja kūnu. Visi atsakymai tikrai yra po mano oda.
Tavo Lavisa
