Brangus Grimuarai!
Ar žinai, kad labiausiai pajuntu, kaip greitai bėga laikas, kai žiūriu į mėnulį? Juk ragana turėtų gyventi pagal mėnulio fazes, ar ne? O aš vos sugaudau, jos taip greitai keičiasi ir aš niekada su juo nesuspėju! Štai ir dabar, pradėjome kelionę per jaunatį, vaikštinėjant naktiniu Paryžiumi virš miesto spindėjo toks gražus pjautuvėlis, kad vyras net klausė: „Ar tikrai mėnulis būna toks plonas?“ O dabar jau virš kalnų Korsikoje kabo prisirpusi pilnatis. Ir mano visi burtai, kuriuos turėčiau daryti pagal tą patį mėnulį, būna daromi tada, kai man jų prisireikia.
Jaunas mėnulis pradėti naujus projektus, dylantis atsikratyti, ko nereikia. Pilnatis… O, pilnatis tinkama labiausiai crazy idėjoms, didžiausioms svajonėms.
Mano įšventinimas/įsišventinimas į raganas įvyko per pilnatį, obelų sode, stovint ant kalnelio, nutvieksto sidabrine šviesa.
Labai palengvėjo, kai dabartiniame raganų rate, mūsų močia Vilija sako: „Jei lauki tinkamos mėnulio fazės, kad atliktum burtą, reiškiasi, turi per daug laiko“. Pritariu.
Norėčiau, kad visos raganos šios vasaros trumpiausią naktį padarytų nepamirštama. Kiekviena savaip ir ypatingai, pasistengtų pajusti, ko būtent jai reikia, kas jai padaro tikrą šventę. Atsirinkti, kas tau yra smagiausia šventė, taip pat yra savęs pažinimas.
Ragana, pagal Mariją Gimbutienę, yra deivė, deivės Laimos sesuo. Tiesą sakant, tokios teorijos kitur nesu skaičiusi, kiti mitologijos žinovai deivės Laimos seserimi laiko deivę Giltinę. Mano širdis linksta prie deivės Raganos, ir ne tik todėl, kad esu šališka. Man atrodo gana logiškas paaiškinimas: deivė Laima yra pavasario/vasaros, gimties, žydėjimo, klestėjimo deivė, jos paukštis yra gegutė. Deivė Ragana yra rudens/žiemos deivė, ji atsakinga už pusiausvyrą gamtoje, jos paukštis apuokas. Kad klestėjimas ir derlius turėtų pabaigą, ji užmigdo gamtą. Deivė Ragana perkerta mėnulį pusiau ir jis vėl ima judėti link jaunaties. O užmigdyta gamta ilsisi ir juda link pavasario.
Pastaraisiais metais pradėjau jausti palengvėjimą, kai gamta nustoja visapusiškai vešėti ir ima judėti link poilsio. Pavasaris vis dar yra smagu, kai viskas bunda, pumpuriukai pilni gražiausių pažadų supasi ant šakelių, o paukščiai entuziastingai sveikina Aušrinę. Tačiau rugpjūtį pradeda jaustis gamtos nuovargis – sunkūs vaisiai svarina šakas, javai siūbuoja ir gula ant žemės nuo lietaus, visur pasidaro brūzgynai, per daug žolių, per daug šakų, per daug vešėjimo. Tada ateina deivė Ragana ir nutraukia besotį klestėjimo metą. Laikas tylai, ramybei ir miegui. Argi tai ne tokia pat svarbi misija, kaip pavasario deivės Laimos?
Vis labiau jaučiu, kad tikrai nenorėčiau gyventi ten, kur amžina vasara. Ruduo ir žiema atgaivina, suteikia ramybę.
Todėl trumpiausia metų naktis man reiškia, kad po jos įsigalės deivės Raganos laikas. Naktys ilgės ir tomis naktimis žvaigždės spindės, dvasios bendraus, mėnulis pilnės ir vėl dils, žmonės mylėsis. Žodžiu, vyks geriausi dalykai.
Ilgomis naktimis raganos stovės po mėnulio spinduliais ir šnabždės savo užkeikimus.
Gal rudens ir žiemos naktimis mudu galėsime ilgiau pasikalbėti, Grimuarai?
Tavo Lavisa