Brangus Grimuarai!
Pakalbėkim apie kerėjimus ir burtus. Argi ne apie tai turėtų būti parašytas grimuaras, burtų knyga? Ritualų aprašymų, eliksyrų receptų, užkalbėjimų formulių? Žolelių ir kristalų poveikio, kombinuojant su burtažodžiais?
Tai tiesa, tačiau aš turiu daugybę knygų, kuriose aprašyti šie dalykai. Kiekviena ragana išbando tuos dalykus, prideda kai ką savo ir įrašo į savo knygą tai, kas veikia. Tas ir yra, kad tie dalykai tikriausiai neveiks taip gerai kam nors kitam. Taip, aš ketinu aprašyti tuos dalykus, kurie veikia man. Šį kartą pradėsiu nuo pačių principų.
Prieš pradedant burti reikia žinoti, kad viskas yra gyva. Net labiausiai iš pažiūros negyvi daiktai yra gyvi. Namas, sodas, medis, takas, kambarys, knyga, rašiklis. Viskas turi dvasią ir skleidžia vibracijas. Su dvasia galima susitarti (arba susipykti). Pavyzdžiui, susipykus su kambariu, nuolat atsitrenksi į baldų kampus, pamesi daiktus ir jausiesi slogiai. Vibracijas galima paveikti, netgi per didelį atstumą, šiems reikalams kilometrai nesvarbūs. Laikas taip pat nesvarbus, galima paveikti ir praeities įvykius. Iki tam tikros ribos, kito žmogaus likimo greičiausiai nepavyks paveikti, o ir nevertėtų. Ar galima paveikti savo likimą net praeityje? Žinoma.
Stebuklingi eliksyrai, gėrimai, arbatos. Visą mokslą apie vaistines žoleles palieku žaliosioms raganoms, žolininkėms. Mielai naudoju jų (tų, kuriomis pasitikiu) sumaišytus mišinius lengviems negalavimams palengvinti. Tačiau man paprasčiau yra tiesiog užkalbėti vandenį. O gal arbatą, kavą, net sriubą, bet ką, kas turi daug vandens. Vandens užkalbėjimas yra labai svarbus dalykas. Jis labai lengvai paveikiamas net nesistengiant, reikia būti budriems ir galvoti, ką galvojame prie vandens, ką kalbame, jaučiame, skaitome, žiūrime. Jei pokalbis piktas, šalia toksiškas žmogus, išgirstame blogas naujienas, šalia buvusį vandenį derėtų išpilti, prieš tai jam padėkojus, kad sugėrė neigiamą energiją. Druska veikia panašiai, apsaugo ir sugeria, tik valgyti jos tada taip pat nereikėtų. Geriausia tokiu atveju užsidegti gražią žvakę. Liepsna sudegins blogą energiją, sušildys sielą ir nuramins.
„Arba tu tiesiog tingi mokytis apie augalus“
Ar galima vadinti tingėjimu nenorą mokytis to, kas tavęs netraukia, kas nėra tavo? Žaliosioms raganoms dažnai net nereikia mokytis, augalai patys su jomis kalba, pasako savo gydomąsias savybes. Tas pats su tais, kurie naudoja kristalus. Su kristalais yra dar įdomiau, dažnai kiekvienam žmogui jų poveikis skirtingas. Reikia įsiklausyti ir pajusti. Tik kitaip, nei augalai, kristalai dažniausiai atsiveria visoms raganoms, kurios tik nori jų klausytis.
„Vis bandau atspėti, kokia ragana esi tu?“
Nagi, spėk.
„Ne žalioji ir ne namų, žinant, kaip tau nerūpi, kas dedasi aplinkui, kai užsiimi kūryba. Dvasių, oro, vandens, ugnies… Jei būtum viena iš šių, pusė užrašų jau būtų apie tą dalyką. O dabar tu tiesiog rašai, atrodo, be tikslo, lieji žodžius ant kuo puikiausių baltų puslapių. Ir nežinau, ar tai, ką tu darai, man patinka“
Jeigu būčiau ugnies ragana, tikriausiai nesusilaikyčiau vieną dieną neįmetusi tavęs į židinį. Jei būčiau dvasių ragana, būčiau jau parduotuvėje mačiusi, koks burbeklis esi. Būčiau išsirinkusi knygą su moteriška dvasia ir galėtume būti geriausios draugės. Spėk dar kartą ir būk labai atsargus.
„Grasini man. O juk sakei, kad nesi juodoji, piktoji kerėtoja. Ar esi?“
Nesu. Spėk dar kartą.
„Tu esi žodžių, užkalbėjimų ragana. Žinojau tai jau tada, kai pasirodei parduotuvėje. Beveik kiekvienas tavo žodis yra stiprus kaip užkalbėjimas, burtažodis“
Tiesa, ir tai baisiai erzina. Nes man išsprūsta visokių žodžių, o atpildą už juos gaunu greitai ir stiprų. Ir negaliu pasakyti: Ups, pajuokavau. Visata juokų nesupranta. Pasakyk man, Grimuarai, koks raganius buvai tu? Ir koks tavo tikras vardas?
„Pasakysiu, jeigu parašysi į šią knygą bent kelis padorius užkalbėjimus, Žodžių ragana“
Kitą kartą, Grimuarai 😊
Tavo Lavisa
