17 diena

Brangus Grimuarai!

 

Daugelį žmonių domina ir jaudina žodžiai „magija“ ir „ragana“, tačiau apie tikrąją šių dalykų istoriją mažai kas žinoma. Sklando daug mitų ir klaidingų įsitikinimų, nors šie žodžiai yra plačiai naudojami knygose, filmuose, net reklamose ir įvairioje kitoje medijoje.

Pavyzdžiui, liūdnai pagarsėjusi raganų medžioklė ir raganų laužai. Dažniausiai manoma, kad šie įvykiai yra tamsiųjų viduramžių dėmė, tačiau pats pikas vyko ankstyvuoju moderniuoju laikotarpiu. Ir tai nebuvo tamsių, neišsilavinusių žmonių masinė isterija, didžiausi, šviesiausi to meto protai tikėjo raganystėmis ir magija.

Mums dažnai bandoma įteigti, kad tikėjimas magija kilo būtent tamsiaisiais viduramžiais, tačiau tiesa ta, kad jos istorija driekiasi bent 5000 metų (drįsčiau sakyti, kad tikėjimas magija lydi žmoniją nuo pat pradžių pradžios). Ir net šiais mokslo išsivystymo laikais tikėjimas magija yra svarbus kultūrinis fenomenas, būdingas visai visuomenei ir atskiriems individams.

Keliaudama po įvairias šalis matau ryškius to tikėjimo pėdsakus. Nuo specializuotų magiškų reikmenų parduotuvių iki raganiškų paslaugų salonų. Nuo suvenyrų iki visos raganiškos aprangos. O kur dar visos knygos! Bet kuriame didesniame knygyne galima rasti lentynėlę būtent šia tematika, jau nekalbant apie mistinę grožinę literatūrą. Yra ir visai atskiri magiškų knygų knygynai. Nepaisant griežto religijų draudimo ir įsakmaus mokslo įtikinėjimo pamiršti šią temą, ji vis tiek išlieka gyva ir pulsuojanti. Magijos tema žavi menininkus, rašytojus, filmų kūrėjus daugelį amžių. Vieniems tai yra galimybė maginėmis praktikomis pritraukti meilę, išmintį, sveikatą, turtą ar net užtraukti nelaimę neprieteliams. Kitiems tai žmogiškas galimybes viršijančios ribos – skraidymas, minčių skaitymas, pavidalo keitimas, demonų ar angelų išsikvietimas. Dar kitus domina būtent raganų kankinimai ir teismai – tai lyg žvilgtelėjimas į žmogaus psichologijos tamsą, kai visiškai racionalūs ir padorūs žmonės griebdavosi žiauriausių kankinimų dažnai savo pažįstamų ar kaimynų atžvilgiu.

Taigi, apie magiją galima kalbėti iš labai daugelio pusių. Norėdama užgriebti truputį daugiau, nei kelios maginės praktikos (pavyzdžiui, erdvės apvalymas su žvakės liepsna ar druska) ar gydomųjų arbatų arba stebuklingų eliksyrų gaminimas, amuletai ir apsaugos priemonės, būrimai kortomis, runomis ar kristalais, bandysiu įsigilinti į magijos ir raganų istoriją ir geografiją nuo seniausių laikų. Magija atspindi ir pati keičiasi keičiantis visuomenei, religijai, mokslui.

Visų pirma, pats magijos apibrėžimas sukelia problemų. Įsigilinus, nėra lengva atskirti magiją nuo mokslo ir religijos. 19 amžiuje buvo bandyta nubrėžti labai aiškias ribas tarp to, kas yra „racionalu“ ir „neracionalu“, tačiau dabar suvokiame, kad tos ribos yra labai miglotos. Ar tai, ką darome bažnyčioje yra „racionalu“? Ar taip manome tik todėl, kad tokią praktiką bendrai patvirtinome? Ar kalbėtis su Dievu ir šventaisiais bažnyčioje yra „racionalu“, o su miško, ežero dvasiomis, Saule ar Perkūnu „neracionalu“? Ar gydytis gydytojo išrašytais vaistais visada yra „racionalu“, o žolelėmis ar kitomis liaudiškomis priemonėmis „neracionalu“?

„Ar kalbėtis su dienoraštyje esančia dvasia yra racionalu?“

Kalbėtis su savo dienoraščiu visada yra gera mintis, Grimuarai 😊

 

Tavo Lavisa

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Fill out this field
Fill out this field
Įveskite tinkamą el. pašto adresą.
You need to agree with the terms to proceed

Rekomenduoju paskaityti

Verified by MonsterInsights