Kartais atrodo, kad pradėjus rašyti romaną, aplinka tau ir padeda, ir trukdo. Paaiškinsiu.
Dėl trukdymo viskas aišku. Atrodo, tereikia pagalvoti apie kompiuterį ir istoriją ir staiga kažkas netikėtai paskambina. Užsuka į svečius. Atsiranda buitinis gedimas ar problema. Šeima jau laukia pietų, o po jų kažkuriam reikia tavo pagalbos. Katė užsimano į lauką arba atvirkščiai, grįžti vidun. Vienu žodžiu, esmę supratote.
Dažnai sakau, bent jau sau pačiai, kad rašymas yra vienas mano prioritetų. Tačiau jei reikėtų pasakyti, kiek laiko jam skiriu per dieną, paaiškėtų, kad rašymas tikrai ne sąrašo priekyje. Šeima, buitis, draugai, sportas, skaitymas, maisto gaminimas, kelionės, net soc tinklai – daugybei dalykų skiriu kur kas didesnį dėmesį, nei kūrybai.
Man atrodo, kad aplinka testuoja, kiek esi pasiryžęs skirti laiko ir meilės savo mėgstamai veiklai. Jei kiekvienas trukdis nupučia tave lyg vėjas rudeninį lapą, vadinasi, esi nevertas, kad mūza tave lankytų.
O kaip aplinka padeda? Kaip pradedu įsigyventi į istoriją, reikalinga informacija pati krenta man į rankas. Žmonės paskambina ir, kalbėdami apie kitus dalykus, pasako kaip tik tai, ko reikia istorijai. Mano kelyje atsiranda reikalingos knygos, paskaitos, žmonės. Ypač rašant raganiškas istorijas. Kai leidžiu istorijai mane pasigauti ir nunešti su srove, telieka atidžiai dairytis ir užrašinėti. Raganos nori pasakoti savo istorijas.
Taip jau vyksta su Gunde, žaliąja ragana. Ženklai, pokalbiai, sutapimai – iš jų gausos matau, kad Gundė jau pasiruošusi.
Rašant knygą vieni pirmųjų darbų yra suprasti, kaip atrodo veikėjai. Kas jie tokie. Dažnai tam internete surastos nuotraukos. Tada reikia susirasti teminę dainą. Daina nustato, kokia bus romano nuotaika – linksma, romantiška, seksuali, kovinga, magiška? Tada reikia sugalvoti ne tik vardus, bet ir malonybinius vardus, kaip herojai vadins vienas kitą. Ypač, kaip jis ją vadins. Tie vardai turi išreikšti tiek susierzinimą, tiek meilę. Nes tik nuoširdžiai mylima moteris gali vyrą erzinti iki beprotybės. Skaitytojų malonumui, žinoma.
Malonybiniai vardai man yra svarbesni už tikruosius. Šiaip ar taip, aš juk rašau meilės romanus.
Vakar važiavau į Vilnių, į įrašų studiją, kurioje įrašiau savo „Meilės devyniaragės“ Autorės žodį. Tai buvo nauja, įdomi patirtis. Šiandien parašiau „Kalėdos Tamsgirio dvare“ anotaciją. Ir šiek tiek Gundės istorijos. Jei visai atvirai, šiandien įnikau į Jurgitos Noreikienės romaną „Ragana Freda“. Puiki, įtraukianti knyga! Negalėjau jos padėti, kol neužbaigiau. Bet taip susinaudojo mano rašymui skirtas laikas.
Jau žinau, kaip susigrąžinti rašymo tėkmę, kurią jaučiau kurdama pirmąsias knygas ir tai yra gera žinia.
