31 diena

Brangus Grimuarai!

 

Liepos pirmoji! Jau visas mėnuo, kai lieju savo mintis į šį dienoraštį. Matai, be reikalo mane pravardžiavai nepareiginga.

„Pernelyg nesidžiaukim, liko dar du ilgi vasaros mėnesiai“

Džiaugiuosi, kad tu vis dar toks pats burbeklis, Grimuarai.

„O aš nelabai turiu kuo džiaugtis, tavo užrašai visai ne tokie, kaip buvo galima tikėtis“

Žinau… Aš taip pat turėjau kitokią viziją. Ketinau parašyti magijos vadovėlį, tačiau juk vasara, Grimuarai, o vadovėliai tokie nuobodūs! Noriu ko nors romantiško. Papasakok savo meilės istoriją.

„O gal geriau pradėk rašyti tai, ką reikia?

Prašau! Labai gražiai prašau.

„Žinok, kad giliai atsidusau. Tu tiesiog nori išvengti darbo. Tačiau tiek to, šiandien šiek tiek papasakosiu. Ji buvo gražiausia moteris, kokią tik buvau matęs – juodi blizgantys plaukai, turkio spalvos akys, sultingos saldžios lūpos. Kūnas toks, kad galėjo sustabdyti vyro širdį kelioms akimirkoms, o gal net ir visai pražudyti. Nelabai aukšta, tačiau grakšti kaip katė, eidama gundančiai bangavo apvaliais klubais, jos liemenį galėjau apimti savo delnais, o krūtys… Hmm, kaip sakiau, ji buvo graži“

Oho, regis buvai kaip reikiant įklimpęs. O gal vis dar esi? Kaip norėčiau ją pamatyti, ar bent jos nuotrauką.

„Jeigu ją pamatyčiau, prismaugčiau tą pat akimirką! Ji buvo žadą atimančio grožio ir pati tai puikiai žinojo. Įžūliai naudojosi savo patrauklumu, buvo velnio nešta ir pamesta ragana, kuriai patiko elgtis kaip nori, neatsižvelgiant, per kurio seilę varvinančio nelaimėlio galvą reikia perlipti“

Man ji jau patinka!

“Nuotraukos tikriausiai nėra, nebent vėliau būtų ją pasidariusi, šiaip ar taip, buvo 1900-ieji metai, tai nebuvo populiaru. Tačiau jos portretą buvo nutapęs vienas talentingas ir tuo metu garsus dailininkas ir jam pavyko išgauti stebėtiną panašumą“

Kas tarp judviejų įvyko?

„Buvau girdėjęs apie ją anksčiau, tačiau susitikom mes labai netikėtai. Šiltą vasaros naktį, kai abu keliavom savo reikalais ten, kur nė vienam eiti nereikėtų. Pasirodė, kad abu susiruošėm į tą pačią vietą, pavo… tai yra, paimti to pačio daikto“

Ką judu abu norėjot pavogti?

„Skaitykis su žodžiais , aš ne vagis. Iki rytojaus, ragana.“

Nejau paliksi tokioj nežinomybėj? Tikrai?

Bjauru. Iki rytojaus, Grimuarai.

 

Tavo Lavisa

 

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Fill out this field
Fill out this field
Įveskite tinkamą el. pašto adresą.
You need to agree with the terms to proceed

Rekomenduoju paskaityti

Verified by MonsterInsights