27 diena

Brangus Grimuarai!

 

Sugrįžus į namus dar sunkiau surasti laiko rašyti, nei kelionėje. Dabar kartais ir atrodo, kad tai buvo lyg kelioninis dienoraštis, tačiau tenka prisiminti, kad čia turėtų gulti mintys apie magiją ir raganas.

Kodėl man taip patinka raganos, tiek senosios, tiek šiuolaikinės, ir gražios, ir bjaurios, tiek geros, tiek piktos? Taip, netgi piktos.

Šiuolaikinės man patinka todėl, kad jos yra tolerantiškiausi žmonės visoje planetoje. Joms nerūpi, kokią religiją tu išpažįsti, kokio amžiaus, rasės, lyties, politinių pažiūrų esi. Tam, kad taptum šiuolaikine ragana, nebūti jokie įšventinimai, autoritetų patvirtinimai, tau nereikia būtinai atlikti tam tikrų ritualų, nėra taisyklių rinkinio. Galima susiburti į raganų ratelius, jei taip smagiau, galima užsiimti tais dalykais vienumoje. Vienumą raganos nuo seno mėgo, nes tik tyloje gali girdėti savo mintis, protėvių patarimus, kalbėtis su dvasiomis. Tiesą sakant, gali net niekam nesakyti, kad esi ragana. Taip elgiasi daugybė žmonių, kadangi paskelbus tokį faktą viešai, galima sulaukti problemų darbovietėse ar bendraujant su aplinkiniais. Taip, tai vis dar vyksta mūsų laikais, žinoma, kur kas mažesniu mastu, nei anksčiau. O tai, kad niekas nežino, jog esi ragana, nepadaro tavęs prastesne ragana, nei kitos. Dažnu atveju gali būti atvirkščiai.

Yra daugybė knygų ir rekomendacijų, vis dėlto, šis gyvenimo būdas reikalauja daug žinių, tačiau nebūtina laikytis tų rekomendacijų ar netgi skaityti knygų. Galima viską daryti pasikliaujant intuicija ir vidiniu jausmu.

Yra tik vienintelis bendras įstatymas ar įspėjimas. Tai, ką darai, tau sugrįš trigubai.

Ir viskas. Tačiau šis paprastutis įspėjimas labai aiškiai sustato viską į vietas.

Kodėl man patinka senosios raganos? Todėl, kad jos buvo tikros.

„Ar tai reiškia, kad šiuolaikinės netikros?“

Ne tai turėjau galvoje. Geriau paaiškinsiu. Šiuolaikinį raganų supratimą įtakoja filmai, grožinės knygos, helovino persirengėliai. Dabar persirengiame, nes mums linksma. Anksčiau tai buvo daroma išbaidyti piktas dvasias. Vienas jausmas gydytis užkalbėjimais ir žolelėmis, kai žinai, kad yra planas B antibiotikų ir chirurgų pavidale. Visai kas kita, kai užkalbėjimai yra vienintelė tavo viltis. Tada intencijos svoris ir nusiteikimas yra visai kitokie. Ir raganų svoris bendruomenėje buvo visai kitas – jos gydė ir patarė, laikė gentį kartu. Dabar laikoma, kad raganos yra moteriškių (ir vieno kito vyriškio) svaičiojimai. Senais laikais kilmingi ir galingi vyrai, kunigaikščiai ir karvedžiai, be raganos ar žynio pranašystės į mūšį nejodavo. Jei prastas burtas iškrisdavo jau pakeliui į mūšio vietą, visa kariuomenė sukdavosi atgal. Dabar tai sunkiai įsivaizduojama. Vis dėlto, pranašautojų darbas taip pat nebuvo lengvas – už nepataikytas pranašystes grėsė mirties bausmė. Taip sakant, profesijos trūkumas.

Ar norėčiau, kad grįžtų senieji laikai? Tikrai ne, gyvenimas nestovi vietoje ir raganų galimybės dabar geresnės nei bet kada. Ar mums rūpi, kad į mus žiūri su kreiva šypsena?

Geriau tegul šypsosi, nei krauna laužus.

 

Tavo Lavisa

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Fill out this field
Fill out this field
Įveskite tinkamą el. pašto adresą.
You need to agree with the terms to proceed

Rekomenduoju paskaityti

Verified by MonsterInsights