Dėmesio, tekstas parašytas autoriaus, kuriam Bukowskio knyga ir jo rašymo stilius kažką padarė smegeninei. Tekste naudojama necenzūrinė leksika ir tona klaidų. Pats tekstas yra netvarkytas, vietomis trūksta papildymo, istorijos tęstinumo ir kai kurių kitų patvarkymų. Grubiai tariant, tai yra pirmasis, nenugludintas, iš galvos minčių ištrauktas rašinys, kuris po šlifavimo galėtų būti pateiktas platesnei auditorijai. Autorius juodraščio skaitytojams palieka teisę smerkti arba pagirti šią rašliavą ir nuo jūsų nuomonės priklausys ar tai, ką perskaitysite iškeliaus keliu toliau ar tiesiog visa tai liks užmarštyje.
Jau netrukus —
Bronius Žemaitis „Želė plaukams“
Esu labai pasipiktinusi. Kiek galima laukti to Broniaus 🤣🤣🤣?! Nustokit kankinti. Įleiskit Bronių į sceną!
Yra toks tamprumo tempimo dėsnis. Žinai, Broniau, pradžioje labai smagu stebėti , kai viskas tempiasi, grožiesi medžiagos elastingumu. Galvoji, kad kūrėjas puikiai pasidarbavo sukurdamas naują produktą. Ir vis tempi. Bet… Atsidūri ties tuo tašku, kai supranti, kad medžiaga pasiekė tamprumo savybės ribos tašką. O tada tik pokšt….
Man buvo gera pamoka, ačiū.