Tyla Audroje „Tos Kalėdos“

**ŠVENTINIO PYRAGO RECEPTAS **
Sveiki mano brangieji. Man atiteko garbė savo istorija “Tos Kalėdos” su jumis dalintis trečiadieniais www.lavisaspell.lt puslapyje. Ko labai laukiu.
Tai istorija apie dvi merginas, ketinančias pradėti naują savo gyvenimą. Vienai iš jų tai smagi pramoga, o kitai tai tiesiog išlikimo ir išgyvenimo kelias, kurio ji siekė daug metų, stengdamasi pabėgti nuo baisios realybės.
Prėska, sutinku, todėl į istoriją įdedam žiupsnelį kardamono. Suteikime istorijai aštrumo: gyvenimas nenuspėjamas dalykas, ir jis joms pameta išbandymą, sujaukdamas jų taip kruopščiai kurtus planus. Ar išlaikys merginos gyvenimo egzaminą, ar sugebės prisitaikyti prie nenumatytų aplinkybių?
Trūksta kažko? Gal saldumo? Dadėkime porą šaukštų medaus . Supažindinkime su gražiu vyru, kuriam pasisekė gimti turčių šeimoje, išmokusiam iš gyvenimo imti daugiau nei duoti. Įjunkime orkaitę ir stebėkime kuo viskas baigsis.
Mums reikia šiek tiek patarkuoti muskato, kad pajustume tą kalėdinį kepinio kvapą. Tegul tai bus moters pavydas. O jis visagalis, griaunantis, naikinantis. Priversiantis susimąstyti, ar mylinti širdis paklausys jausmų, ar pasirinks saldžialiežuvės melą.
Slidžios rankos neišlaikiusios stiklinio dubens mūsų gyvenimo istorijoje pažeria aštrių šukių ant žemės. Atsargiai… Dūžta viskas: širdys, jausmai, meilė, pasitikėjimas, auginti du ilgus metus, taip mylinčių dviejų žmonių.
Neatlaikius tokios įtampos dingusi virtuvėje elektra nežada nieko gero. Orkaitė negali iškepti mūsų kalėdinio stebuklo.
Uždekime žvakes, įžiebkime nors mažą viltį. Juk reikia kažkam tas duženas surinkti. Pasikvieskime tą riterį sidabriniais šarvais. Tiesa, jis pasirodys aerouoste tik ne ant žirgo, o su GulfStreem 7. Sukeltas propelerių vėjo gūsis paliks tik tai, kas buvo likę tikra. Pakels į dangų, suteikdamas naujus sparnus pakilti aukščiau to, kas buvo. Priims ją tokią, kokia ji tuo metu buvo: sudaužyta širdimi, su istoriniu bagažu. Štai kaip veikia mielės, kurios padvigubina tešlos apimtį.
Ir kai jau mūsų kepinys bus iškepęs, apliekime jį saldžiu baltu glajumi. Oi, suklydome ir vietoj raudonų pabarstukų panaudojome maltą čili papriką? Kuri čia pasirodys antro šanso pavidalu. Visiems? Juk Kalėdos stebuklų metas… Kai Kalėdų senis dovanoja gyvenimo dovanas…
Taip taip… Kalėdos Long Ailende, tos apšerkšnijusios smilgos paplūdimyje, sniegas ant smėlio, ir apledėjusi pakrantė. Mylimos moters kvapas, kurio jis jau nebesitikėjo sutikti savo gyvenime.
Ir aš pilnai tikiu, kad jūs mane keiksite, kai jus vaišinsiu atvėsusia Kalėdine žąsimi tą vakarą, ir jūs niekados nepamiršite to jausmo. To jausmo,kai pirštais tekės atvėsę žąsienos taukai.
Garantuoju, kad priversiu jus tą vakarą nerimauti, keiktis, valytis sudrėkusius iš nervų, riebaluotus delnus į šventinę staltiesę, nes apversiu aukštyn kojom visą istroiją, priversdama jus suabejoti tuo, ką žinojote. Pakelsiu audrą, tik ta audra ne griaus ir ardys, o suartins. Ir dar jums pažadu Kalėdines atosotgas, juk mes visi nusipelnėme šiek tiek ramybės, ir to mielo jausmo, kai šiltas jūros vanduo aplieja jūsų basas kojas, o širdyje bunda tas geras meilės jausmas.
Sutalpinti knygą į 20,000 žodžių labai sunkus darbas. Kiekviena istorija turi savo pradžią ir pabaigą. Ir visai nesvarbu, kad aš jums ją pradėsiu pasakoti nuo galo. Būkite atidūs, netikėkite aklai tuo ką skaitote. Aš jums iškelsiu daugybę klausimų, į kuriuos jūs patys turėsite susirasti atsakymus pačioje istorijoje. Bet iš tų visų klausimų aš jums palikčiau tik du.
Atsakykite man, ar jūs beprotiškai mylėdami savo žmogų, galėtute paleisti jį suteikdami jam galimybę būti laimingu su kitu žmogumi? Ir kai į tai atsakysite sau, pagalvokite, ką Monos vietoje pasirinktute jūs.
Ir tikrai puikiai žinau, kad nuo šventinio kepinio pavogsiu vieną cukruotą vyšnaitę. Tegul tai bus paskutinis pasakojimo sakinys. Aš jums jo neatskleisiu. Nes juk Kalėdos…stebuklų metas… Marijos žemė…. O perskaičiusios jį namų šeimininkės suspigtų”Taip negalima!” , meilės romanų mylėtojos pakeltų antakius, susidomėtų ir pasakytų “ Prašyčiau tęsti toliau”. o ne kai kas “ Nesustok, nesustok…” Ir jie visi būtų teisūs. Istorija sukasi ratu, gal todėl… Gal aš persigalvosiu? Kas ten žino.
Kviečiu visus į savo pasaulį. Istoriją pateiksiu ir Wattpad’e ir WordPress’e
Jūsų Tyla Audroje.
Tegul Kalėdos prasideda.