Sveiki, esu Ieva. 
Kai kurie tikriausiai prisimenate mane iš „Vasaros deserto“, tuomet pristačiau dvi trumpas istorijas. Šį kartą, kiekvieną sekmadienį, galėsite mėgautis ( tikiuosi taip ir bus) 
pasakojimu nuo pradžios iki galo. Istorija pavadinimu „Neleisk man sušalti“ sukurta būtent „Imbierinės širdelės“ projektui ir yra išskirtinai Kalėdiška
Kai kurie tikriausiai prisimenate mane iš „Vasaros deserto“, tuomet pristačiau dvi trumpas istorijas. Šį kartą, kiekvieną sekmadienį, galėsite mėgautis ( tikiuosi taip ir bus) pasakojimu nuo pradžios iki galo. Istorija pavadinimu „Neleisk man sušalti“ sukurta būtent „Imbierinės širdelės“ projektui ir yra išskirtinai KalėdiškaKaip ir daugumai, didžiosios metų šventės man yra stebuklingas laikotarpis: namuose plazdena vis daugiau žvakių, iš virtuvės sklinda gardūs kepinių kvapai, o už lango – tyliai sninga. Kalėdos tai metas, kai norisi bent trumpam stabtelėti, apkabinti namiškius, pasakyti šiltą žodį ar padaryti gerą darbą. Atidžiausi skaitytojai pastebės, jog mano istorijose minima pagalba vienišam senjorui, beglobiam gyvūnui ar maisto stokojančiam žmogui. Manau labai svarbu padėti silpnesniems ir nesvarbu, tai geras žodis ar nupirkti produktai, sunkiai vaikštančiai kaimynei.
Trumpai apie ką mano istorija:
Adela – jauna, daili mergina, lengvabūdiškai leidžianti laiką apsipirkinėdama ar tingiai gunkšnodama kokteilius užsienio kurortuose. Jos gyvenimas lyg pasaka: turtingo vaikino paskatinta Adela uždarė savo kepinių verslą, kurį savo rankomis, įkūrė vos sulaukusi pilnametystės. Mergina dėl nieko nesukdama galvos – mėgaujasi gyvenimu. Adela jaučia, kad jos ir Arno santykiai nėra idealūs: vaikinas vis delsia su piršlybomis, o ir savo dėmesio trūkumą vis bando kompensuoti nauju „blizgučiu“. Adela dievina Kalėdinę mugę, tad visada užsiėmusį Arną prikalbina pasižvalgyti jau visai vėlų vakarą. Staiga porelė rimtai susikivirčina ir merginos gyvenimas pažyra į šipulius… Regis, tik dabar ji suvokia kokią nepagarbą jos šeimai jaučia ilgametis vaikinas ir kaip stipriai skiriasi jų vertybės.
– „ Žmonių aikštėje nebeliko, tik kiemsargis bergdžiai bandė nukasti užpustytus šaligatvius, vis nusibraukdamas išrasojusią kaktą. Kalėdinės mugės prekeiviai rinkosi daiktus nuo prekystalių, skubėdami namo pas savo mylimus žmones. Lėtai snigo. Ištuštėjęs miestas ruošėsi poilsiui nuo sniego gniūžtėmis besisvaidančių vaikų ir linksmai bruzdančių suaugusių. Regis, likau tik aš ir ši didinga žaliaskarė, papuošta daugybe šviečiančių instaliacijų. Lemputės tai lėtai prigesdavo, tai vėl tingiai įsijungdavo, sklaidydamos tamsų dangų. Prisėdu ant apledėjusio suoliuko ir nė nepajuntu, kaip mano pečiai ima kilnotis nuo tylaus verkimo. Penkerius metus trukę santykiai sudužo kaip stiklinis eglutės žaisliukas, kurio šukių neįmanoma surinkti. Šaltis bučiuoja mano veidą, karštas ašaras paversdamas ledo kristalais. Staiga krūpteliu už savęs išgirdusi vyrišką balsą. Pašoku ant kojų ir rankomis pridengiu išdavikiškai iškaitusius skruostus“ *
Kuo pasibaigs Adelos skyrybos su Arnu?
Ar mergina dar patikės tikrais jausmais?
Ir kaip su visu tuo susijęs žavus karšto vyno pardavėjas Erikas?
Jeigu smalsu – skaitykite mano istoriją www.lavisaspell.lt puslapyje kiekvieną sekmadienį.
Laiminga pabaiga – garantuota! 
Labai lauksiu jūsų komentarų, nes tik jie padeda tobulėti!
Tariu AČIŪ mano pirmosioms skaitytojoms Gabrielė Kazlauskaitė ir Elita Vilčinskaitė Lahm už įžvalgas ir paskatinimą. Nuoširdžiai dėkoju Aušra Maksimovienė už teksto redagavimą. Ir ,žinoma, didžiulė padėka skrieja MRM klubo įkūrėjoms Auksė Šiugždinienė ir Ilona Jonuškaitė už visą jūsų įdedamą darbą.
Tik pažvelikt, iš septynių mūsų jau septyniolika!
Galite didžiuotis savimi! Įkvepiat žmones kurti ir dalintis. Tai ir yra Kalėdinis stebuklas 