Dalyvauju Imbierinės širdelės projekte, nes jis paskatino mane išsikelti iššūkį – parašyti 20 000 žodžių istorijà. Niekada to nesu dariusi ir iš pradžių atrodė, jog užduotis neįveikiama, bet paaiškėjo, jog tiek žodžių istorijai yra gerokai per mažai 
Įdomu buvo pagaliau pačiai patirti kitų rašančiųjų patirtį, jog veikėjai patys nulemia siužetą ir gyvena savo gyvenimus. Galiu patvirtinti, jog tai tikra tiesa. Ačiū Lavisa Spell už nuostabù patyrimà!
Mano istorija gyvenimiškai skaudi. Tiesiog rašiau tai, kas “rašėsi”. Tačiau visada yra kelias ir galimybės skausmą transformuoti į šviesesnius jausmus.
Patyrusi artimo žmogaus prievartą, Eglė ieško nusiraminimo vienuolyne, kur atranda dvasingumą, o pakeliui ir savanorystę. Kasparas po mylimos moters netekties netenka noro gyventi ir atsiduria pačiame dugne. Ji bus jo šiaudas, jis bus jos ramstis. Du jauni žmonės, dvi skaudžios istorijos, du skirtingi išgyvenimai. Jiems lemta susitikti ir parodyti šviesą vienas kitam, kurią abu nešiojasi savo širdyse. Kad ir kas nutiktų, žemėje visada bus vietos artimo meilei ir sielos atgimimui.
Advento šeštadieniais www.lavisaspell.lt puslapyje mano istorija “Kalėdù feniksas” lauks jūsù ir jeigu ras atgarsį nors vienoje širdyje, vadinasi būsiu rašiusi ne veltui
#imbierinėširdelė2022
Projekto globėja @lavisaspell