Esu Ieva. Kiek save pamenu, mane visada supo knygos. 
Skaitydavau norėdama rasti paguodą, jaukiai praleisti laiką ar pasisemti žinių. Varstydavau bibliotekos duris taip dažnai, kad darbuotojos nerasdavo, ką man pasiūlyti. Užaugus mažai, kas pasikeitė – biblioteką aplankau rečiau, bet knygas, lyg didžiausią turtą, kaupiu savo namų lentynose. Visada žavėjausi rašančiais žmonėmis
, jiems priskirdavau magiškų galių. 
Juk sukurti personažus ir jų istorijas taip, jog negali padėti knygos į šalį – ne kas kita, o stebuklas. Niekada nebūčiau net pasvajojusi, jog galėčiau tapti viena iš jų. Socialinių tinklų dėka susipažinau su nuostabia rašytoja Ilona Jonuškaitė , kuri man patikėjo skaityti savo pirmosios knygos „Nuodas“ rankraštį. Taip dar iš arčiau prisiliečiau prie kūrybos, stebėjau kaip paprastos raidės virsta jausmais: vieną akimirką nori juoktis, kitą – tau šiurpsta oda, o akyse tvenkiasi ašaros
Skaitydavau norėdama rasti paguodą, jaukiai praleisti laiką ar pasisemti žinių. Varstydavau bibliotekos duris taip dažnai, kad darbuotojos nerasdavo, ką man pasiūlyti. Užaugus mažai, kas pasikeitė – biblioteką aplankau rečiau, bet knygas, lyg didžiausią turtą, kaupiu savo namų lentynose. Visada žavėjausi rašančiais žmonėmis, jiems priskirdavau magiškų galių. Juk sukurti personažus ir jų istorijas taip, jog negali padėti knygos į šalį – ne kas kita, o stebuklas. Niekada nebūčiau net pasvajojusi, jog galėčiau tapti viena iš jų. Socialinių tinklų dėka susipažinau su nuostabia rašytoja Ilona Jonuškaitė , kuri man patikėjo skaityti savo pirmosios knygos „Nuodas“ rankraštį. Taip dar iš arčiau prisiliečiau prie kūrybos, stebėjau kaip paprastos raidės virsta jausmais: vieną akimirką nori juoktis, kitą – tau šiurpsta oda, o akyse tvenkiasi ašarosVieną dieną papasakojau šmaikščią, man nutikusią, istoriją odontologo kabinete ir Ilona man pasakė: „Tu pati turėtum parašyti knygą.“ Tokiu būdu, su jos begaliniu palaikymu 
– gimė keli skyriai. Taip pokštas nejučia peraugo į kažką daugiau ir štai – aš sau tyliai pasvajoju, kad mano istorija gali virsti knyga. Kol kas viskas dar trapu, pirmi kartai – jaudina, bet tuo pačiu ir baugina. Tačiau didelis noras atspindėti tai, kokia esu, per kokią humoro prizmę žvelgiu į pasaulį skatina nesustoti. Pristatau jums Viktorijos ir Jorio istoriją. Ją mažais gabalėliais, nuo birželio 1d., kiekvieną trečiadienį, iki pat vasaros pabaigos, galėsite rasti https://www.lavisaspell.lt puslapyje – Vasaros desertas, bei mano instagramo paskyroje.
– gimė keli skyriai. Taip pokštas nejučia peraugo į kažką daugiau ir štai – aš sau tyliai pasvajoju, kad mano istorija gali virsti knyga. Kol kas viskas dar trapu, pirmi kartai – jaudina, bet tuo pačiu ir baugina. Tačiau didelis noras atspindėti tai, kokia esu, per kokią humoro prizmę žvelgiu į pasaulį skatina nesustoti. Pristatau jums Viktorijos ir Jorio istoriją. Ją mažais gabalėliais, nuo birželio 1d., kiekvieną trečiadienį, iki pat vasaros pabaigos, galėsite rasti https://www.lavisaspell.lt puslapyje – Vasaros desertas, bei mano instagramo paskyroje.Dėkoju projekto kūrėjai, Auksė Šiugždinienė kad taip šiltai priėmė į savo šaunią komandą ir visiems kas negailėjo gerų žodžių. Jūsų paskatinimas man suteikia sparnus!
Nors tu nemėgsti, kai dėkoju, bet atskiras AČIŪ skrieja Aušra Maksimovienė už tavo visada aštrų liežuvį ir didžiulę pagalbą redaguojant. Visada žinau, kad jeigu nusirašysiu į “lankas” tu man tai pasakysi! 
Trumpai apie istoriją:
Viktorija – žavi fotografė, 
turinti puikų humoro jausmą, nebijanti pasijuokti pati iš savęs ir kuriozų, kurie aplanko beveik kiekviename žingsnyje. Mergina anaiptol nėra idealių formų ar žurnalų viršeliams tinkamo įvaizdžio. Ji – gyvenimiška, paprasta ir nuoširdi, mylinti žmones, gyvūnus ir veiklą, kuria užsiima.
turinti puikų humoro jausmą, nebijanti pasijuokti pati iš savęs ir kuriozų, kurie aplanko beveik kiekviename žingsnyje. Mergina anaiptol nėra idealių formų ar žurnalų viršeliams tinkamo įvaizdžio. Ji – gyvenimiška, paprasta ir nuoširdi, mylinti žmones, gyvūnus ir veiklą, kuria užsiima.Joris – itin išvaizdus odontologas,
po ilgo laiko grįžęs į savo gimtąjį miestą. Vyrui ramybės neduoda praeities demonai, dažnai aplankantys ir sapnuose. Jo vienintelis siekis – suvesti sąskaitas su žmogumi, sugriovusiu gyvenimą.
po ilgo laiko grįžęs į savo gimtąjį miestą. Vyrui ramybės neduoda praeities demonai, dažnai aplankantys ir sapnuose. Jo vienintelis siekis – suvesti sąskaitas su žmogumi, sugriovusiu gyvenimą.Ar paslapčių voratinklis, apraizgęs jauną gydytoją, neįkalins jo paties?
Netikėtai pražydusi meilė išlaisvins jo sielą, o gal visa tai – tik kruopščiai suplanuotas žaidimas?
Begalo gera skaityti kažką naujo, nebanalaus, įtraukiančio… Nuoširdžiai džiaugiuosi knygos autore! Kaip mums pasisekė, kad jos darbas, kūryba, džiugins mus 🙂
Labai linksma pradžia, prajuokino. Kaip tik tai ko norisi vasara. Geros nuotaikos ir šypsenos veide. Sekmės 🙂