I dalis

Prologas

Ant pilko asfalto nutiškę pirmieji lietaus lašai. Akinančios automobilio žibintų šviesos. Šaižus padangų cyptelėjimas. Smūgis. Visur, kiek akys aprėpia, mėtosi priekinio stiklo šukės. Ant žemės lėtai plinta klampaus kraujo bala. Lyg nelaimės pranašės, tolumoj nuaidi greitosios pagalbos sirenos.

Visas permirkęs prakaitu, pabundu iš jau įprastu tapusio košmaro. Trumpam užsnūdau ant sofos prie įjungto televizoriaus, kuris vis dar rodo vakarines žinias. Vėl sapnavau jos mirtį. Pakilęs nuo nepatogaus baldo, nusibraukiu šlapius plaukus, prilipusius prie kaktos. Lėtai žingsniuoju praverti lango, už kurio nakties tylą drumsčia smuikuojantys žiogai. Plūstelėjęs šviežio oro gurkšnis iškart atgaivina.

Viktorija

   Atveriu buto langą ir įkvepiu pilnus plaučius oro. Nors kitapus – ne pušynai, o tik nuskuręs berželis monolitų apsupty, vis tiek jaučiu vidun sklindančią gaivą. Pasirąžiusi, tingiai patraukiu į savo jaukią virtuvę. Kaip visuomet, vakare norisi kažko saldaus, tad mano rankos nejučia tiesiasi į du, per stebuklą užsilikusius, saldainius. Mmmm…. Dievinu šokoladą ir tai, kokius jausmus jis manyje pažadina. Prakandu glotnią širdelės formos pagundą ir karamelinis įdaras išsilieja mano burnoje.

– Ai! – nutvilko aštrus danties skausmas. Trindama skruostą, išspjaunu į kriauklę saldainio likučius. Na, gražiausia – vėl reiks kulniuot pas odontologą. Vėl krūva pinigų, nes ten vos išsižioji – jau mokėk… Paskubomis išlukštenu tabletę ibupromo ir, užgėrusi  vandeniu, tikiuosi, jog kaip ranka nuims. Bet kur tau –  visą naktį vartausi lovoj ir kaukiu it vilkas prieš pilnatį.

Rytas išaušta saulėtas, bet tik ne man. Visa laimė – laisvadienis. Kur ten džiaugsiesi skaisčia saule, kai pusę nakties nori nenori atlieki kadastrinius matavimus savo bute – iš kampo į kampą. Rodyklei išmušus išganingą aštuntą valandą, griebiu telefoną ir renku klinikos numerį. Kol klausausi kvietimo signalo, trypčioju vietoje – na, atsiliepkit kas nors!

– Odontologijos klinika klauso. Kuo galiu padėti?

Kuo kuo, pedikiūro su parafino vonelėm reikia!  Nusikeikiu mintyse. Na, ir kvaili klausimai! 

– Labas rytas. Norėčiau užsiregistruoti vizitui. Labai skauda dantį.

– Minutėlę. Pažiūrėsiu, kada yra laisvas laikas, – girdžiu barškančią klaviatūrą.

– Kitą penktadienį, po savaitės, tinka?

– Kitą penktadienį? – vos išlemenu visa perbalusi, skaičiuodama negausias vaistų atsargas.

– Nors… Luktelėkit. Kadangi vienas pacientas atšaukė vizitą, galime jus priimti šiandien, po pirmos penkiolika.  

Aleliuja! Pakeliu akis į dangų, tiksliau, į savo buto lubas.

– Tinka!

– Pasakykit vardą, pavardę, gimimo metus…

Susirietusi lovoje į kamuoliuką, bandau kaip nors pratempti laiką iki vizito. Galiausiai  pakylu ir pradedu ruoštis: nors ir labai skauda, kruopščiai išsivalau dantis. Susirišu visada nepaklusnius plaukus į arklio uodegą, ilgai nesvarsčiusi, apsirengiu nuskalbtą juodą palaidinę, įšoku į plėšytus džinsus. Vertinančiai nužvelgiu save vonios veidrodyje – gal ir ne diva, bet juk ir ne į festivalį – tiks! Pagriebusi nuo komodos rankinę, išskubu iš namų. Pakeliui sukalbu maldelę finansų dievams, kad  po šio vizito pinigų dar liktų pietums.  Po kelių minučių įžengiu į odontologijos kliniką, esančią visai netoli mano namų. Vos spėju įkelti koją, registratorė pakelia nuo kompiuterio galvą ir žvilgteli pro gausiai tušu padažytas blakstienas.

– Jūs pas ką? – klausia jau girdėtas balsas.

Na, ne, protu ji tikrai nepasižymi… Pas ką dar galima ateiti į odontologijos kliniką? Užverčiu akis.

– Laba diena, jūs mane užregistravote po pirmos penkiolika.

– A, taip, prisėskit, gali tekti šiek tiek palaukti.

 Mhm, jau matau tą šiek tiek… Aną savaitę draugė, laukdama prie neurologo kabineto, visą šaliką numezgė! 

Atsisėdusi ant mėlynos sofutės dairausi aplink: šalia ant staliuko šūsnis tvarkingai išrikiuotų lankstinukų apie burnos priežiūrą. Priešais mane kabo milžiniškas danties plakatas. Randa kuo pasipuošt sienas, – kilsteliu antakį. Patogiau įsitaisiusi, įsijungiu instagramą. Dorai net nespėju peržiūrėti paskutinio žinomos nuomonės formuotojos „storio“, kai mano dėmesį patraukia juokas. Iš kabineto tiesiog plaukte išplaukia senjorė, kurios skruostai – jaunatviškai nuraudę. Turbūt kažkas padaugino šiandien valerijonų – nepiktai pasišaipau mintyse.

Netrukus tarpduryje išdygusi seselė pakviečia mane užeiti. Spustelėjusi šaltą rankeną plačiau atveriu duris.

– La…ba diena, – sulemenu išpūtusi akis. Kabineto gilumoje manęs laukia kaip iš akies luptas  Ianas Somerhalderis,vaidinęs „Vampyrų dienoraštyje“: aukštas, tamsių vos pašiauštų plaukų, mėlynų akių gražuolis, o apie jo rankų raumenis galėtų pasvajoti pats Švarcnegeris.

Tankiai sumirksiu. Rupūs miltai, gal tik pasivaideno? Kiek vaistų išgėriau šiąnakt? Dar ir pavalgyt negalėjau per tą skausmą…

Nevalingai pasitaisau akinius ant nosies ir neužtikrintai žengiu miražo link. Na ne, dar nesivaidena, o jau buvau išsigandusi. Odontologas kreipiasi į mane prikimusiu, gundančiu  balsu, tad aš suskumbu sėstis į apžiūros kėdę, nes šiek tiek virpa keliai.

– Kuo skundžiatės? – teiraujasi, žvelgdamas tiesiai į akis.

– Aš aaa…aš…man…dantį…skauda, kai kandu…

Dar ir mikčiot pradėjau, įpusėjusi trečią dešimtį. Puikumėlis!

– Ir ką ketinote sukandžioti? – girdžiu jo balse sarkazmo gaidelę.

– Aš… saldainį  kandau… – nerišliai bandau aiškinti situaciją.

– Kurioje pusėje jaučiat diskomfortą? Prašau išsižioti.

Kurioje pusėje? Širdis kurioje pusėje duodasi – tai žinau, bet dantį, kurį skauda – nors užmušk, neprisimenu. Iš to jaudulio tik nebyliai trūkteliu pečiais.

– Tuoj pažiūrėsim, ką čia turim, – uždega apžiūros lempą ir pasilenkia virš mano sutrikusio veido.

17 minčių apie „I dalis“

  1. Tikrai, susitikimas odontologo kabinete, kai tau skauda dantį, visą naktį nemiegojai, nuo skausmo ar vaistų apspangusi kaip narkomanė… jo jau įsivaizduoju, kaip aš tokia bejėgė ir sutrikusi prisikalbėčiau nesąmonių. O dar kai pamatai tokį gražuolį kaip kuoka per galvą gaunį, tokia visai fiziškai jaučiamą…. Realiai atsisėdus ir prasiskėsčiau… 😀 Jaučiuosi labai suintriguota, kaip seksis herojai atsilaikyti.

  2. Jei pagrindinis veikėjas toks kaip Ianas – aš jau jį dievinu😍😁 o šiaip, labai suintrigavo! Kaip buvusiai matininkai, patiko palyginimas su kadastriniai matavimais😁 bet pagrindinė veikėją bent išmikčioti sugebėjo, aš jau būčiau išvis nei žodžio neištarus😁

    1. Jetus, žiūriu autocorrectas man privėlė kiek klaidų🤦‍♀️

  3. Kikenu! Smagi pradžia, nors prologas įspėjo apie rimtus dalykėlius. Ką gi, lauksim tęsinio 🙂

    1. Wow! kokia pradžia!:) Laukiu kas bus toliau.. sudomino tikrai, gaila, kad tiek mažai skaityti.. norisi dar dar.. pradedu laukti jau kito tresčiadienio.❤️

  4. Susiskaitė greitai ir labai smagiai! Auotorei plojimai už tokį nuostabų rašymo stiliu. Netgi nereikšmingi veikėjai atrodo gyvi. Oi lauksiu trečiadieniu! 🤤

  5. O kas toliau?!
    Lengvas, šmaikštus, intriguojantis tekstas 🙂 Nuo šiol merginos nebebijos odontologų 😉

  6. Nu mane irgi tas detektyvo prieskonis labai intriguoja, atrodo KAIP nuo tokios lengvos, šmaikščios ir meile kvepiančios istorijos daeisim iki detektyvo 😮 Šaunuolė!

  7. Per greitai pasibaigė pirma dalis! Pritariu komentuojančioms, tikrai buvo labai įdomu skaityti, laukiam dar 🙂

  8. Va čia tai bent!!!! Užkabino nuo pirmųjų akordų, užuodžiu potencialą!!! Norisi dar ir dar ir dar….. šaunuolė😍🥰🥰🥰🥰🥰🥰🥰🥰🥰

    1. Nu ale tikrai, labai jau greitai uzsibaige 🤣 Ir as man atrodo vienu metu silpnybe turejau Ianui, tai jau negaliu sulaukti kas toliau 😍

  9. Kaip lengva buvo pajausti pagrindinę veikėją! Susiskaitė lengvai,šypsenai nuolat slysčiojant veidu,o dar ta intrigos užuomazga pradžioje! Ūūūūū! Lauksiu tęsinio. ☺️

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.