3 dalis

Viktorija

Ne, ne, ne! – jaučiu, kaip iškaista skruostai  ir rankos pradeda virpėti.

Netyčia, visiškai iš įpročio, paspaudžiau širdelės patiktuką  ant Jorio profilio nuotraukos.

Kaip nepaspausi, kai nuo vakar nieko kito neveikiu, tik spoksau į daktarėlį: Joris prie Kauno eglės, Joris su gimtadienio kepurėle draugų apsupty, Joris juokiasi į kamerą, iškėlęs nykštį.

Norėjau tik pašniukštinėti nuotraukas, o ranka savaime spustelėjo širdelę. Kad kur juos galas tuos socialinius tinklus!

Kokia gėda, ką dabar daryt? – perlieja panikos banga.

Po kelių sekundžių atskrieja žinutė: Kaip jaučiatės po vizito? Dar ir dramatišką veidelį uždėjo! O ir kreipiasi kaip į senyvo amžiaus moterėlę – pagarbiu tonu. Man tik dvidešimt penkeri! – norisi sušukti telefonui. Panikuodama svarstau, ką atrašyti, tačiau tik gailiai cyptelėjusi, užsidengiu delnais akis. Lyg mane tai išgelbėtų.

Man šakės! ŠA–KĖS.

Ne tik vakar apsikvailinau jo kabinete, bet ir pasirodžiau kaip kokia maniakė, peržiūrinėjanti savo daktarų nuotraukas socialiniuose tinkluose.

Na, Vika, tu tikra šaunuolė! Ką ir bepridursi…

Niekada nepasižymėjau gebėjimu išlaikyti šaltą protą, bet dabar visai suskydau.

Pamatau pirmą pasitaikiusį  vyriškos lyties atstovą ir sutirpstu kaip žvakė jam po kojom.

– Valdykis, moterie, turėk bent kiek savigarbos, – subaru save jau garsiai.

Įkvepiu per nosį, iškvepiu per burną ir suraitau absurdišką atsakymą:

Ačiū už rūpestį, jaučiuosi puikiai. P.S nuotrauką  „palovinau“ netyčia.

Na taip, netyčia įvedžiau į paiešką, netyčia tyrinėjau galeriją šimtus kartų  – Viktorija, nejuokink voverių.

Ištrinu, ką parašiusi, ir palikusi tik pirmą sakinį, paspaudžiu „siųsti“.

Bus, kas bus, blogiausiu atveju – persiregistruosiu į kitą kliniką. Arba… gėdingai išvyksiu iš šalies.

 

Prisėdusi prie darbo kompiuterio, atsidarau fotošopo programėlę. Reikia per šį  savaitgalį užbaigti retušuoti užsakovų vestuvių nuotraukas.

Patogiau įsitaisiusi kėdėje, pradedu intensyviai darbuotis klaviatūra.

Mano darbas – įamžinti gražiausias žmonių akimirkas ir paruošti galutinį rezultatą: paryškinti spalvas, ištrinti nereikalingas detales iš fono ar pabalinti plačias šypsenas.

Šia veikla, iš pradžių buvusia tik hobiu, užsiimu jau penktus metus.

Mačiau tiek daug laimingų, švytinčių nuotakų, slapta ašarą braukiančių jaunikių. Tiek daug meilės ir jaudulio.

Kartais svarstau, kaip garsaus dizainerio suknelė atrodytų ant manęs ir koks jaunikis žingsniuotų altoriaus link. Svajingas mintis nutraukia supypsėjęs telefonas. Prieš akis atsiveria atsakymas į mano žinutę:

Vakar klausėt, ką esat man skoloj. Tai aš pagalvojau, kad pasimatymas, gurkšnojant kavą būtų pats tas. Lauksiu rytoj „Coffee Hill“ lygiai dvyliktą. 

Velniai griebtų! Kavos? Rytoj? Nejau tas gražuoliukas tikrai mane kažkur kviečia, o gal tik nori pasišaipyti? Širdis vėl pasileidžia šuoliais. Pirma mintis mane paguldo ant menčių  – neturiu ką apsirengti!

Palauks tos nuotraukos – nutariu, pakildama nuo darbo stalo. Man reikia apsipirkti ir staigiai! Vis dar drebančiom rankom renku geriausios draugės numerį ir suberiu lyg žirnius į sieną:

– Būk žmogus, padėk išsirinkt kokią drapaną, nes nieko neturiu!

– Labas ir tau, – atsiliepusi kvatoja Laura. – Koks skubus reikalas prispaudė, kad susiruošei rūbų pirkt? Sakiau valgyt mažiau saldainių, o tai netilpsi į džinsus, – vėl skardžiai nusijuokia mano sena bičiulė.

– Laura, tu nepatikėsi, kas buvo! Vakar man taisė dantį, o šiandien pakvietė kavos ir neturiu ką…

– Palauk, palauk, lėčiau – nieko nesupratau! Kas pakvietė? Dantistė? Tu gal perėjai į kitą lygą, mergyt?

– Labai juokinga… ai, žodžiu, atlėk ir viską papasakosiu.

– Tik įkišu vaiką anytai ir tuoj būsiu! Man ir pačiai reikia kažko, kas dar nesutepta atpiltu mišinuku.

 

Joris

Atsakymo nesulaukiu, bet leidžiu sau manyti, kad ji tikrai ateis. Iš akių mačiau, jog palikau gerą įspūdį. Svarstau, ar į tinkamą vietą pasikviečiau žavingąją pacientę.

Pasirinkimas  mažas, vistik ne didmiestis. Tačiau kava mano išrinktoje vietoje kvapni, aplinka gana jauki, o ir padavėjos noriai bendrauja su klientais. Neslėpsiu, man jos ir akį pamerkia, ir telefono numerį užrašo ant kasos kvito. Lengvą flirtą visada mėgau, tačiau rimtų santykių vengiu. Tikrai ne man pareigingo vyro vaidmuo, suversti namai, pilni klykiančių vaikų, ir viskuo nepatenkinta, pervargusi žmona.

Baigdamas ištuštinti antrą butelį alaus, naršau interneto platybėse. Kiek daug naudingos informacijos galima rasti, jeigu žinai, kur ieškoti. Prireikė ne vienų metų, kol gavau reikalingų žmonių pasitikėjimą, kol radau reikiamų ryšių.

Apžiūrinėju neleistinų medikamentų sąrašą. Galėčiau jų gauti vos vienu klaviatūros spragtelėjimu. Pradanginti žmogų be jokių pėdsakų – visai nesudėtinga, jeigu žinai, kaip tą daryti.  Šiais laikais žmogaus gyvybė išvis mažai ko verta. Papirkti galima beveik visus – pradedant aplaidžiu teismo medicinos ekspertu, baigiant garbingu teisėju, kurio sprendimai nulemia likimus.

Gurkštelėjęs alaus bandau nuvyti niūrias mintis ir įsijungiu naują „Money Heist“ seriją.

Dabar turiu susitelkt  ties ja ir sužinoti viską, kas įmanoma…

 

10 minčių apie „3 dalis“

  1. Netyčia palovinau 🤣🤣🤣 Išsilydžiau kaip žvakė…🤣🤣🤣 Tikrai… Labai įdomu, kas ten bus tarp jų 🥰

  2. Joris gerus serialus žiūri! 😀 Labai smagi dalis, tik gaila, kad apie Jorį tiek mažai 😀

  3. O dieve, kodėl taip greit baigiasi, labaaaai smagi dalis, o kai pamačiau Money Heist, tai iš vis geriau pasidarė. 😅🤣 Laukiu 4 dalies, labai įdomu kuo čia baigsis Jiems. 😍

  4. šį kartą Viktorija atrodė labiau paaugliška, nei mergina turinti 20+ metus. Dar betrūko, kad redaguodama kokias nuotraukas save ir Jorį įpaišytų.

    O Joris tikiuosi, kad nėra koks Henriko Daktaro palikuonis, visgi Kaunas…. 😀

    Ir dalis pasirodė labai jau trumpa😭

    1. Labai dėkoju už komentarą 😊
      Viktorija nors ir dvidešimt penkerių – jos žavesys ir yra truputį paaugliškame elgesyje 😉😁
      O dėl Jorio – visko gali būti 😁😉🤫
      Sužinosite ateityje ❤️

  5. Kaip patiko! Kaip čia viskas įdomiai vystosi😍 bet šį kartą pakomentuosiu iš profesinės pusės, nes pati fotografuoju vestuves. Dažniausiai vestuvių fotografai nuotraukas neretušuoja, o redaguoja, retušuojami nebent portretai. (žinoma, yra ir tų, kurie visas retušuoja tikrai. Tik retušavimas ir redagavimas yra du skirtingi dalykai😁). Ir apie galutinį paruošimą, gal nereik vardinti konkrečiai kas daroma, o tiesiog, kad ir kaip pvz parašyt: „… Paruošti galutinį variantą, kad kiekviena nuotrauka būtų kaip meno kūrinys.“ bent taip fotografai ir vadovaujamės😊

  6. Dėkoju už komentarą 😊
    Vadinas mes kolegės 😉🥰
    Retušavimo sąvoką parinkau,nes jis labiau apibūdina darbą prie nuotraukų,o redagavimas labiau atspindi darbą su pvz tekstu ar pan. 😊
    Ačiū už pastebėjimus apie detalizavimą,atkreipsiu dėmesį ❤️

  7. Susiskaitė greitai, tiesa galvoje šmėstelėjo, kad neprisimenu kur veiksmas vyksta ir ar kokiame ten mažam miestelyje skanią kava įmanoma išgerti?

    O dėl Viktorijos… – Come On mergyte, nepraskysk… Laikykis, turėk galvoje, kad jam merginos kariasi ant kaklo, jis žavus ir kaip suprantu žaidžia ne tavo lygoje (nebent esi visai naivi mergaičiukė nėkarto nebučiuota). Ta va saulyte, kiekviena mergina prieš susitikdama su vaikinu pergalvoja, ko tikėtis, nes jis tai akivaizdžiai sekso nori. Duosi – neduosi pasiruošk ir tada jau apatinius nertinius pirk, o ne naujus džinsus 😉 Čia juokauju, bet tikrai galvelėje perkratyk ko tikiesi, kaip atsilaikyti saldžiai hipnozei, nes lendi liūtui į nasrus. Čiau braške, nepraskysk…

  8. Pa ga liau! 😅🙈 Pirmosios dalys man šiek tiek priminė ‘baltą mišrainę’: visko tirštai, daug ir dar taip riebiai sutepta emocijomis ir postringavimais, tačiau skaitydama galvojau,kad galbūt čia toks veikėjų būdas ir vyliausi,kad autorė įneš šiek tiek rimties ir struktūros. Ir vualia! ☀️ Dalys pradėjo rištis, ryškėja kažkokia atomazga ir praeities šleifas (?)/intriga.

  9. Tikrai įtraukia nuo pat pirmų eilučių ,o dar tas karštas daktarėlis ❤️‍🔥❤️‍🔥❤️‍🔥❤️‍🔥❤️‍🔥❤️‍🔥 laukia tikrai nuostabi ,įtraukianti knyga 🥰🥰🥰🥰🥰 didžiausi aplodismentai 👏👏👏👏👏👌👌👌👌👌👌👌

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.