3 dalis

Henrikas. Rytas.

Išeinu į balkoną su dideliu puodeliu kavos ir įkvepiu gaivaus rytinio oro. Nuogomis pėdomis liečiu vėsias plyteles ir kūnas bemat atsipalaiduoja. Patinka Kauno senamiestis vos imant brėkšti. Tylus, šiek tiek paslaptingas, daug žadantis. Žinau, tuoj pradės šurmuliuoti žmonės ir miestas bus vėl gyvas.

Ir Kopenhagoje rytą pradėdavau gurkštelėjęs kavos balkone. Man Danijoje visai patiko: Amagerio ligoninėje darbo sąlygos buvo puikios, uždirbau gerai, nuomojausi mažą, jaukų butą senamiestyje, kas savaitę su kolegomis eidavome pašėlti į barą. Tačiau kai pablogėjo močiutės sveikata, apsisprendžiau sugrįžti į Lietuvą ir pasirūpinti ja. Grįžimo procesas užtruko ir močiutė per tą laiką pasveiko. Dabar ir toliau gyvena aktyvų gyvenimą, apvažinėdama dviračiu visas savo drauges. Galima pasakyti, kad ji mane išdūrė, nors iš tiesų džiaugiuosi, kad ji tada susirgo, kitaip nebūčiau čia.

Danijoje man trūko gilių, nepaviršutiniškų santykių. Nepaisant to, kad durys pas mane neužsidarydavo nuo draugų vizitų, kad susilaukdavau nemažai moteriško dėmesio, bet vis tiek jaučiau, kaip skyrėsi mūsų kultūros, humoro jausmas, požiūriai. Jaučiausi svetimas tarp jų. Aš nesuprasdavau jų iki galo, o jie manęs. Net kai ėmėme susitikėti su Karen, vis tiek man kažko trūko. Mano kūnas buvo patenkintas žavios gydytojos anesteziologės glėbyje, bet siela kažkur blaškėsi nesuprasta. Gal per daug ilgėjausi Lietuvos? Nežinau…  O gal tiesiog per daug iš kitų reikalavau? Nors man reikėjo tik paprasto nuoširdaus pokalbio. Troškau tik tikrumo ir normalaus žmogiško ryšio. Tik…

Staiga į mintis įsiskverbia Urtė ir akimirksniu plačiai nusišypsau pats sau. Ji mane pabudina geriau nei kofeinas. Rudi, tiesūs, ilgi plaukai surišti į netvarkingą uodegą, priekyje valiūkiškai išsitaršę. Tamsūs antakiai, šviesiai rudos akys. Tiesi nosis, lūpos… O taip, lūpos… tokios paprastos, bet kartu nežmoniškai traukiančios. Puodelio kraštu švelniai brūkšteliu sau per apatinę lūpą. Maloni šiluma perskrodžia mane lyg Urtė ją būtų palietusi ir mano miegantis kotas iškart pabunda ištroškęs jaudinančių potyrių. Miegok, drauguži, miegok. Čia tik puodelis.

Jos oda labai švelni, tą galiu justi net per gumines pirštines. Pirštinės man reikalingos ne tik dėl higienos sumetimų, bet taip pat, kad apžiūrėdamas Urtę išsaugočiau blaivų protą. O jį prarasti labai lengva. Anąkart praeinant pro palatos durų stiklą mačiau ją besišypsančią. Jos skruostuose žaidė duobutės ir tada pagavau save, kaip nesąmoningai stabtelėjau ir ryškiai per ilgai užsižiopsojau į ją. Gerai, kad niekas to nepastebėjo, nes atrodžiau kaip maniakas, stovintis atvėpusiu žandikauliu.

Užsimerkiu. Ją matau labai ryškiai ir mėginu įsivaizduoti, koks būtų jausmas pirštų galais paliesti Urtės plaukus. Įkvėpiu giliai. Taip. Jausmas būtų nuostabus, tai patvirtina ir mano nenustygstantis partneris, įsirėmęs į sportines kelnes. Dėl gydytojų ir pacientų etikos greičiausiai persistengiu ir tikriausiai jai atrodau nuobodus, amžinai nepatenkintas tipas, bet nieko negaliu padaryti. Prieš įeinant pas ją į palatą, visada kamuoja jaudulys, kuris mane nervina ir trukdo profesionaliai bendrauti, o kai prieinu prie jos – iš vis neatpažįstu savęs, tampu kažkoks arogantiškas idiotas. Labiausiai bijau, kad mano įnagis nesugalvotų jos akivaizdoje pasipuikuoti ir išsitiesti visu ilgiu, bet ačiū Dievui, pasirodo jis turi proto.

Pasigirsta kažkieno lūpose gergždžianti „Kunigunda“ ir aš atsimerkiu. Mano dėmesį patraukia neblaivus vyriškis. Tai jis dainuoja. Matau, kaip ankstyvas paukštelis ruošiasi nusilengvinti ant Petro ir Povilo arkikatedros bazilikos raudonų mūrų sienos ir aš draugiškai švilptelėju. Jis ūmai  susigėsta ir susitvarkęs klyną, pasilinguodamas greitu žingsniu nueina tolyn, bet staiga atsisuka ir išsiviepęs iškelia man vidurinį pirštą! Aš tai priimu, kaip gerą ženklą, o ne kaip įspėjimą. Nusišypsau ir parodau jam liuksą. Staiga susivokiu, kad per ilgai užsisvajojau ir jau laikas į darbą.

Susiruošęs nusileidžiu žemyn, sėdu ant dviračio, užsidedu šalmą ir, kaip įpratau Kopenhagoje, minu į Klinikas. Ten manęs laukia nauja diena. Ten manęs laukia Urtė! Nuo pirmos dienos, kaip ją paguldė į mūsų skyrių, kažkas keisto ėmė darytis su manimi. Kasryt jaučiu azartą ir skubu į darbą trokšdamas vėl išvysti ją. Tik iškart nusimenu, juk šiandien ją išrašau namo. O gal nebūtina? Gal galima jai pripaišyti dar kokią diagnozę ir dar pasilikti?

**************

IG – kamile_birge https://www.instagram.com/kamile_birge/

FB – Kamilė Birgė  https://www.facebook.com/Kamil%C4%97-Birg%C4%97-107975438521970

Wattpad –   https://www.wattpad.com/user/KamileBirge

Užsisakyti „Vasaros desertų“ naujienlaiškį  https://forms.gle/3pVLDw5bfMaPSZvPA

 

9 mintys apie „3 dalis“

  1. Tai va kam buvo reikalingos tos guminės pirštinės! 😁
    Och tas daktarėlio įnagis 👌🤯😳🥰🤓
    Jaučiu kaip man kyla temperatūra!
    🌡🔥🥵
    Nežinau ar pavyks atsilaikyt po tokio pristatymo 🤒🤪👏

  2. Puikiai pristatytas Henriko pasaulis, taip skaniai susiskaite, taip norejosi daugiau. Nepakartojama!

  3. Net atitokti nespėjau kaip gerai buvo! Plačiais štrichais nupieštas daktaro pasaulis leidžia geriau jį suprasti, gal net nukrapštyti visą tą kevalą,po kuriuo slepiasi, regis, įdomus ir charizmatiškas vyras!
    Ačiū,buvo malonu skaityti. 🌿

  4. Kodėl taip trumpai??? 😭 Henrikas man pradeda patikti vis labiau ir labiau. Ir pasirodo, kad jis romantikas… Ech, pavydu, Urtei sutikus tokį daktarėlį😍

  5. Moterys, merginos ,jei gyvenate su vyru, tai rytinis seksas tiesiog privalomas! Urte, Laura ,Vida ir t.t. laukia jo. Viengungis Henrikas gali sau leisti tiek,kiek jam leis mano mylima Kamile. 🙂 Labai laukiu ,kas bus toliau.

  6. Pagaliau teko garbės susipažinti su Henriku ❤️ Patiko patiko, reikia jo ir daugiau!

  7. Kas bus kaip pamatys laišką? Tai gi visai pasius Henrio kotas 😁. Net komanda – RAMIAI!!! Nepadės 😁😁😁.

  8. O vargeli, koks karštis ir audros laukia tarp daktarėlio ir panelės Urtės 😍 ir kodėl gydytojo uniformos priduoda seksualumo, o dar kai gali tave liesti apžiūrinėjant ir tikrai jauti, kad ne vien profesinės žinios abiejų galvose sklando 🙈😂 laukiam ir toliau daugiau istorijos 😍😍😍

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.