2 dalis

Susitarimas

Pribaigiau butelį vyno. Apsvaigusi gulėjau ant sofos ir viena akimi stebėjau televizoriaus ekrane besikeičiančius vaizdus. Na, tikrai negalėjau numanyti, kad taip atrodysiu gavusi diplomą. Tokia girta, bet su dar vienu aukštuoju išsilavinimu, kuris man ir taip nepadės darbo rinkoje.

Užmigau. Sapnavau kažkokią asteroidų ataką, nuo kurios bandau pasislėpti, tačiau nerandu tinkamos slėptuvės. Kojos pinasi, o burna taip siaubingai išdžiūvusi, kad negaliu prisišaukti pagalbos. Žmonės nuo manęs bėga ir slepiasi bunkeriuose, o aš jiems bandau kažką sakyti, bet liežuvis manęs neklauso. Galiausiai atsirėmiau į uždaryto bunkerio duris ir bandžiau verkti, bet ir to nepavyko padaryti. Leidau kažkokius gerklinius garsus, kurie skambėjo lyg skerdžiamos anties.

Taip ilgai stovėjau ir rėkiau, nes labai bijojau. Ryškiai pamenu tą jausmą. Tačiau aš sapne labiausiai nerimavau ne dėl į mane atskrendančio asteroido, bet fakto, kad niekas manęs nemylės ir niekam aš nebūsiu reikalinga. Pradėjo kristi ašaros ir staiga pajutau, kad kažkas mane stumia iš nugaros. Kritau į dumblą ir norėjau rėkti, kad pagailėtų manęs ir nemuštų.

Sunkias geležines bunkerio duris atidarė labai išvaizdus vyras. Su kostiumu, pasikvėpinęs. Jam buvo apie 40 metų, nors akimirką pasirodė, kad mano bendraamžis.

Jis priėjo prie manęs, priklaupė ant kelio, ir elegantiškai paėmęs mano delną, tarė:

– Ar būsi mano sekso vergė?

Tada aš atsibudau. Televizorius nieko nerodė. Į metalinę palangės skardą ritmingai krito lietaus lašai. Siaubingai skaudėjo galvą. Burna buvo išdžiūvusi, visai kaip ir sapne.

Atsikėliau nuo sofos. Labai skaudėjo gerklę, todėl tikėjausi, kad bent vanduo padės jai atsigauti. Tačiau pirmieji vandens lašai taip skaudžiai nutekėjo per išdžiūvusią gerklę, kad pasidarė tik dar blogiau.

Labai susinervinau. Iš galvos nedingo sapne matyto vyro vaizdinys ir žodžiai. Ar būsi mano sekso vergė, kas per nesąmonė. Miego nesinorėjo, todėl sugalvojau panaršyti socialiniuose tinkluose. Buvo antra nakties.

Radau žinutę feisbuke. Parašė „Rasa Rasa“. Profilio nuotraukoje buvo ramunėlių laukas, kuris pasirodė labai įtartinas. Bet pamačius pirmą žinutės eilutę, viskas tapo aišku. Mano telefono numeris 86XXXXXXX. Paskambink man, pasakysiu ko iš tavęs noriu.

Neištikimo vyro žmona parašė prieš dvi. Vadinasi, ji dar nemiega. Sugalvojau jai paskambinti. Ji greitai atsiliepė.

– Labas vakaras, jūs man parašėte žinutę per feisbuką apie… – kalbėjau ir jutau kaip žodžiai stringa išdžiūvusioje gerklėje.

– Labas labas. Eikim prie reikalo, aš negaliu ilgai kalbėti. Reikia, kad parašytum mano vyrui, paflirtuotum. Jis tave tikrai pakvies į pasimatymą, nes visada taip daro, o aš jus nufotografuosiu drauge. Į kambarį eiti su juo nebūtina, nebent pati norėsi, aš leidžiu. Man po to reikės jūsų susirašinėjimų, pasistenk, kad jie būtų kuo intymesni. Sumokėsiu tūkstantį už tavo vargą, dėl pinigų nesijaudink. Jeigu sutinki, pasakyk taip.

Pala pala pala. Iš pradžių net nepatikėjau, ką ji sako. Gal aš dar sapnuoju? Įsižnybiau į šlaunį, esu vis dar toje pačioje vietoje. Lietaus lašai vis dar ritmingai krito į metalinę palangę. Tamsu, naktis, o man nepažįstama moteris siūlo permiegoti su jos vyru už pinigus.

– Tu mane girdi? Ilgai negaliu kalbėti, sakyk ar sutinki? – net šiek tiek pyktelėjusi kalbėjo moteris.

Ragelyje girdėjau jos kvėpavimą. Viskas labai realu.

– Taip, sutinku. Kaip jam parašyti?

– Iš kito numerio SMS žinute atsiųsiu vyro vardą ir pavardę. Rytoj vakare jam parašyk, apie šeštą, jis tuo metu dar bus darbe. Tik feisbuko profilio nuotrauką pasikeisk į kažką seksualesnio. Trauks labiau akį. Sumokėsiu, kai viskas bus atlikta. – pasakė ir numetė ragelį.

Dar porą sekundžių prastovėjau laikydama telefoną rankose. Sunkiai ką ir supratau. Žinojau, kad man tikrai reikės pinigų, tačiau į svetimą lovą, tikiuosi, nereikės lipti. Bet pakalbėti su inteligentišku vyru bus labai įdomu.

Pasitikėjimas

Šarūnas ir aš labai pasitikėjome vienas kitu. Mano mama tuo stebėdavosi, kadangi pati buvo patyrusi vyro išdavystę ir nelabai tikėjo stipriosios lyties atstovais.

– Aš taip juo nepasitikėčiau. Ryte jis tau gali kalbėti gražius žodžius, o vakare, jau žiūrėk, vartysis su kažkokia boba lovoje, – sakydavo, kai tik Šarūnas pakildavo nuo mamos nukrauto vaišių stalo parūkyti. – Šarūnas geras vyras, darbštus, tu tik nepamesk jo.

– Nu mama… Kas per žodžiai, – kažką panašaus į tai jai atsakydavau.

Dėl Šarūno mano mama buvo neteisi. Jam kitos moterys tiesiog neegzistavo. Į jas jis tikrai nekreipdavo dėmesio. Pavyzdžiui, kai žiūrėdavome televizorių, jis mėgdavo susitvarkiusias moteris pavadinti „baisiomis“, o plastinę chirurgiją vadino „pinigų plovimo mašina“. Kai bevartydama žurnalą jam parodydavau, kaip buvo apsirengusi viena ar kita Holivudo mega žvaigždė (pavyzdžiui, per „Oskarus“), jis atsakydavo, kad nemato čia nieko ypatingo.

Prieš porą metų vasarą, dar prieš visus karantinus, buvome Palangoje ir sėdėjome vienoje kavinėje, lauke. Taip jau pasitaikė, kad kavinės terasa buvo Basanavičiaus gatvėje, pro kurią praeina daugybė moterų. Šarūnas iš pradžių vartė meniu, bet kai užsisakėme, įlindo į telefoną.

– Ką tu ten darai? Išlįsk iš telefono, juk atostogos. Geriau pažiūrėk, va, kiek daug gražių žmonių vaikšto, kokios merginos ir vaikinai gražūs… – bandžiau jį provokuoti, nors labiau mane erzino, kad jis kažką naršo telefone.

– Kurvų susirinkimas, ir tiek, – pakėlęs akis atkirto ir telefoną pasidėjo ant stalo. – Man tu ir taip pati gražiausia, net neįdomu į kitas žiūrėti.

Šarūnui visiškai nerūpėjo kitos moterys. Jis matė tik mane.

O kaip aš? Na…

Ilgą laiką svarsčiau, ar gerai pasirinkau. Šarūnas meilus, dėmesingas, tik kartais mėgsta užsispirti kaip mažas berniukas. Dovanoja gėles, niekada nepamiršta Valentino dienos,  Kovo 8 ir mano gimtadienio. Mums besimylint visada stengdavosi dėl manęs ir visada būdavo tas, kuris norėdavo kažką naujo išbandyti.

Aš visu tuo džiaugiausi, tačiau vis klausiau savęs, ar to man gana. Vienas vyras visą gyvenimą?

– Ką tu čia nusišneki… Aišku, kad gana, – pykdavo Lina, kai pradėdavau sakyti, kad pavydžiu jai buvimo vienai, be vaikino. – Mes visos vienišės kaip tik pavydim jums su vyrais. O tu dar taip anksti radai savo Šarūną ir vis dar esate kartu. Tai yra nuostabu!

– Man atrodo, kad tu manęs nesupranti, – bandydavau jai teisintis, nes ji tikrai nesuprasdavo ką aš turėdavau galvoje. – Tikrai smagu turėti antrą pusę, su Šarūnu viskas gerai, bet kartais atrodo, kad… O jeigu man kitas vaikinas labiau patiks?

– Nebesvaik, – atkirsdavo ir dar stipriau pradėdavo siurbti gėrimą per popierinį šiaudelį. Apie vyrus mes dažniausiai kalbėdavome tik gerdamos kokteilius. – Nėra kitų vyrų kotai tokie jau ir stebuklingi. Žinok, geriau jau vienas patikimas nei krūva nevykusių.

Taip ir pasibaigdavo mūsų pokalbiai apie vyrus. Ir nors jau atrodydavo, kad Lina tik dar labiau supykdavo, kai pasakydavau, kad pavydžiu jos laisvės, ji vis tiek sugrįždavo pas mane pasipasakoti apie sutiktus bernus. O aš juodai pavydėdavau jai tokių istorijų, nors ir buvau su Šarūnu.

Kaip ten visi sako, reikia jaunystėje išsilakstyti, kad po to senatvėje būtų ramu, ar ne? Šiai frazei jaučiausi svetima, nes manęs vis neapleisdavo nuojauta, kad man dar reikia „palakstyti“.

 

9 mintys apie „2 dalis“

  1. Jei nori „palakstyti“, vadinasi reikia palakstyti😉 Laukiu, laukiu to darbelio!🤩

  2. Mmm ir kodėl tos istorijos tokios trumpos ir taip greit su siskaito.😊. ❤️❤️❤️

  3. Vienas malonumas skaityti ir lukštenti šią istoriją po dalį kas savaitę: nuosekliai,be jokių minčių šuolių,tekstui tarsi plaukiant. Ačiū! 🍒

  4. Nu kaip maga toliau viską sužinoti 😱🤯 nuostabiai liejasi tekstas ir žadina vaizduotę 😆🔥😏💯

  5. Įdomu, kaip ten bus su tuo Vyru 😁 nervina tik, kad dalys tokios trumpos😁

  6. Damn! Dalis superinė! Labai lengvai susivalgo, kaip desertas tekstas. Šmaikštus ir gyvenimiškas! Oii laukiu kitos savaitės ir pasimatymo🤩

  7. Kaip intriguoja! 😍👌
    Maloniai ir lengvai skaitosi,pasakojimas įdomus,noris greičiau „suryt“ tekstą 😁😊
    Noriu dar ir dar! 😍🥰

  8. Ačiū visiems už komentarus ♥️ Tikiuosi, kad kita dalis bus įdomi ir jūsų nenuvils 👏

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.